Kam buvo skirtas šis daiktas? Seniausia pasaulio karūna mokslininkams vis dar yra didelis galvosūkis

Ši senovinė karūna yra datuojama iki Eneolito laikotarpio ir manoma, kad ji buvo pagaminta 4000-3500 metais pr.m.e. Netoli Negyvosios jūros esančioje Judėjos dykumoje, kartu su karūna, buvo rasta ir dar daugiau nei 400 įvairiausių artefaktų. Mokslininkai sako, kad ji greičiausiai buvo naudojama atliekant įvairius to meto laidojimo ritualus.

„Šis objektas simbolizuoja galią ir prestižą, dabar visi norintys galės atvykti pasižiūrėti į seniausią pasaulio karūną ir kitus vertingus artefaktus. Galvos papuošalas iš kitų išsiskiria tuo, kad ant jo yra išsikišusios įvairiausios figūros“, – rašė Niujorko universitetas.

Nashal Mishmar lobį rado archeologas Pessahas Bar-Adonas. Jis sakė, kad artefaktai buvo sudėti į natūralų plyšį uoloje, o taip pat, kad jie visi buvo suvynioti į iš nendrių pintą kilimėlį. Lobis buvo rastas šiaurinėje Nahal Mishmar regiono dalyje, o natūralus plyšys uoloje dabar yra vadinamas „lobių urvu“.

Be karūnos urve buvo dar 442 artefaktai pagaminti iš vario, bronzos, dramblio kaulo ir akmens. Iš visų šių 442 artefaktų, buvo 240 vėzdų galvučių, 100 spektrų, 5 karūnos, iš ragų pagaminti milteliai, įvairūs įrankiai ir ginklai.

Ištyrinėję nendrių kilimėlį, į kurį buvo įvynioti daiktai, mokslininkai nustatė, kad visi artefaktai buvo pagaminti maždaug 3500 metais pr.m.e. Svarbiausias šio laikotarpio požymis yra tas, kad greta akmeninių įrankių ir ginklų buvo pradėti naudoti ir variniai bei kitų tauriųjų metalų dirbiniai.

Ekspertai sako, kad kai kurie iš šių artefaktų yra vienetiniai, daugiau niekur kitur nematyti. Jie taip pat sako, kad nors specialiai pagamintos apvalios galvutės dažniausiai buvo naudojamas gaminti vėzdams – šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad jos būtų kada nors panaudotos mūšyje. Kiti artefaktai dar labiau išsiskiria savo dizainu, pavyzdžiui, šis iš bronzos pagamintas skeptras, kurio nuotrauką matote apačioje.

Atlikus įvairias analizes, mokslininkai nustatė, kad visi šie objektai į vieną vietą buvo sunešti gana skubotai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad jie buvo labai svarbūs tam tikroms ritualinėms apeigoms ir, kad kažkas juos norėjo apsaugoti.

„Įspūdingiausias šio laikotarpio požymis yra tas, kad jie padarė technologinę inovaciją, ėmė naudoti kitokius metalus“, – sakė archeologijos profesorius Danielis Masteris.

„Nepaisant to, kad jie įvaldė tauriųjų metalų apdirbimą – jie kūrė yra labai meniškus dirbinius. Šis lobis yra geriausias to įrodymas“, – teigė parodos kuratorė Jennifer Chi.

Kas gamino šiuos daiktus, kokia yra tiksli jų kilmė ir kam buvo naudojami šie įrankiai – vis dar nėra žinoma.

Parengta pagal „Ancient Origins“.