Netoli Lietuvos rastas keistas 3000 metų senumo ginklas - mokslininkai nežino, iš kur jis

Įprasti archeologiniai kasinėjimai

Senovinis objektas buvo rastas atliekant kasinėjimus netoli Duklos (Lenkija). Čia grupė pradedančiųjų archeologų ieškojo įvairiausių artefaktų iš Antrojo pasaulinio karo, mat jie buvo informuoti, kad šiame regione 1939 metais vyko mūšis.

Netoli Duklos archeologai rado įvairiausių nuo karo užsilikusių menkniekių ir monetų, kol galiausiai Kšyštofas Višnievskis rado ir senovinę kuokos galvutę. Vyras iš pradžių pagalvojo, kad tai greičiausiai kokios nors senovinės mašinos dalis, pavyzdžiui, traktoriaus.

„Panagrinėję objektą supratome, kad jis gali būti svarbus, todėl susisiekėme su vietiniu archeologijos ekspertu Vuitovičiu Pasterkevicu, kuris atvyko į aikštelę“, – teigė K.Višnevskis.

Bronzos amžiaus ginklas

Išnagrinėjus kuokos galvutę detaliau paaiškėjo, kad tai tikrai ne nuo karo užsilikusi detalė, o 1000 metais pr.m.e. pagaminta ginklo dalis.

„Mes žinome, kad ši kuokos galvutė yra iš Bronzos amžiaus, nes panašūs to meto objektai buvo rasti ir kitose pasaulio vietose“, – sakė V.Pasterkevicas.

Vėliau archeologai taip pat atskleidė, kad šis objektas yra kuokos galvutė, kurios ilgis 10 centimetrų, taip pat, kad ji pagaminta iš bronzos ir yra labai gerai išsilaikiusi. Senovės pasaulyje kuokos buvo itin populiarus ginklas, kurį naudojo daugybė kultūrų, įskaitant ir Senovės Egiptą.

„Archeology News Network“ praneša, kad kuokos dažniausiai turėjo „stiprią, sunkią medinę ar metalinę rankeną ir galvutę, pagamintą iš akmens, kaulo, vario, bronzos, geležies arba plieno“.

Kai archeologų atrasta kuokos galvutė buvo pagaminta – bronza buvo gana retas lydinys, todėl mokslininkai mano, kad ji greičiausiai priklausė kokiam nors elitiniam kariui. Kuoka tuo metu buvo ir valdžios simbolis, todėl galėjo priklausyti kokiam nors vadovui, o gal net karaliui. Iš tiesų kuoka ir šiandien reprezentuoja valdžią ir turi simbolinę reikšmę kai kuriuose pasaulio parlamentuose ar senatuose.

Paslaptinga kuokos kilmė

Nors archeologams buvo pakankamai lengva nustatyti, kad jų rastas objektas yra kuokos galvutė ir, kad ji buvo pagaminta maždaug 1000 metais pr.m.e. – sunkumų kylą bandant išsiaiškinti kas pagamino šį ginklą ir iš kur jis kilęs.

Mokslininkai sako, kad jokių panašių objektų iš to paties amžiaus šiame regione daugiau niekas niekada nėra radęs, o tai analizę tik apsunkina. Jie taip pat sako, kad nepanašu, jog šį ginklą būtų pagaminusi kokia nors tuo metu čia gyvenusi kultūra.

„Pasakyti iš kur tiksliai kilo šį kuokos galvutė yra neįmanoma – kol kas tai didelė paslaptis ir mums, tačiau galiu pasakyti, kad galvutė greičiausiai kilo iš kažkurio Vidurio Rytų regiono“, – teigia V.Pasterkevicas.

Žinoma, tai iš karto kelia nemažai klausimų, pavyzdžiui, kodėl kuokos galvutė, kuri kilo iš taip toli, atsidūrė pietinėje Lenkijos dalyje? Galima spekuliuoti, kad ji į šias vietas atkeliavo tam tikrų prekybos kelių pagalba, tačiau mokslininkai tuo nėra įsitikinę.

Pastebima ir tai, kad kuokos galvutė buvo rasta netoli Duklios perėjos – tai strateginė kalnų perėja Rytų Karpatų Laboreco aukštumoje, todėl jei į šį regioną kada nors norėjo patekti kokie nors įsibrovėliai – jie būtų pasinaudoję būtent šia perėja. Tai leidžia mokslininkams daryti prielaidą, kad kuoka kažkada priklausė kokiams nors svetimos armijos vadui, kuris bandė užgrobti regioną prieš, maždaug, 3000 metų.

Ši kuokos galvutė dabar priklauso Lenkijai ir tikimasi, kad greitu metu ji bus eksponuojama Žešuvo muziejuje. Tiesa, ties tuo kuokos analizė nesibaigs, mokslininkai ir toliau mėgins išsiaiškinti iš kur tiksliai kilo šis ginklas ir kas jį atgabeno jį į Lenkiją.

Parengta pagal „Ancient Origins“.