| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Mokslininkai atkūrė, kaip atrodė legendinė vikingų kovotoja
|
(
(
Kai kalavijas trenkėsi jai į galvą, ašmenys prakirto iki pat kaulo. Tačiau mokslininkai, tyrę vikingų moters kaukolę, sužeistą prieš daugiau nei 1000 metų, vis dar nėra tikri, ar būtent šis smūgis ją iš tiesų ir nužudė. Nepaisant visko, kartu su moterimi palaidoti ginklai neleidžia abejoti, kad čia palaidota ne šiaip namų šeimininkė ar ūkininkė, o kovotoja, rašo „Live Science“. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Vikingė, kuri gyveno ir mirė apie 900 mūsų eros metus, pirmą kartą buvo atkasta Soløro ūkyje Norvegijoje, XX a. pradžioje. Jos galva ilsėjosi ant skydo, po kojomis gulėjo arklio skeletas, o abipus moters kūno buvo padėti kalavijas, ietis, kovos kirvis ir strėlės. Pirminei analizei parodžius, kad griaučiai priklauso moteriai, radinys iškart buvo paskelbtas kaip pirmasis fizinis legendinių „skydo mergelių“ (angl. shield-maiden) pavyzdys – pirmasis realus pavyzdys mitinių moterų karių, apie kurias iki tol buvo kalbama tik viduramžių tekstuose. Dabar pirmą kartą Škotijos Dandžio universiteto tyrėjai panaudojo veido rekonstrukcijos technologiją ir atkūrė šios moters išvaizdą – įskaitant žaizdą, galimai užbaigusią jos karjerą.
Rezultatas, kurį galite pamatyti aukščiau – o taip pat naujame „National Geographic“ dokumentiniame filme „Viking Warrior Women“ (liet. „Vikingų kovotojos)“ – demonstruoja maždaug 18 ar 19 metų amžiaus merginą su masyviu žandikauliu, patinusiomis akimis ir kakta, kuri yra mačiusi ir geresnių dienų. Remiantis mokslininkų komandos atlikta karės kaukolės analize, mergina patyrė rimtą galvos traumą, kuri sutampa su kalavijo ašmenimis – tačiau žaizda turi gijimo požymių ir galėjo būti ne galutinė vikingės mirties priežastis. Nepaisant to, buvo žaizda buvo mirtina ar ne, naujoji rekonstrukcija leidžia manyti, kad šis skeletas gali būti „pirmasis vikingų moters, patyrusius mūšio traumą, įrodymas“, „The Guardian“ teigia archeologė Ella Al-Shamahi. Ir tai yra puikios naujienos – ypač tyrėjams, bandantiems paneigti šimtmečių senumo prielaidą, kad vikingų kariai buvo išskirtinai vyrai. Šis mitas ėmė bliūkšti, kai 2017 m. skeletas, pastaruosius 70 metų laikytas vyrišku (nes buvo palaidotas su ginklais), atlikus DNR analizę paaiškėjo esantis moters.
Kaip ir Solør skydo mergelė, taip ir anoji moteris buvo palaidota su ginklų ir arklių „rinkiniu“, o taip pat su į šachmatus panašiu žaidimu – kas sufleruoja taktinius gabumus, proporcingus aukšto rango kariškiui, teigė tyrėjai: tikėtina, kad moteris buvo ne tik karė, bet net ir „generolė“. „Mūsų rezultatai įspėja dėl griūnančių interpretacijų, pagrįstų… išankstinėmis nuostatomis“, – 2017 m. tyrime rašė mokslininkai. – Mūsų rezultatai rodo, kad (vikingų) moterys iš tikrųjų galėjo būti visateisės sferose, kur dominavo vyrai“. O norintiems pagerbti Soløro skydo mergelę ir pamatyti jos kaukolę bei mūšius tikrai mačiusius ginklus – iki lapkričio 22 dienos tai galima padaryti Kultūros istorijos muziejuje Osle, Norvegijoje. | ||||||
Įdomiausi
152
(0)
.png)
.png)
