Ieškodami lobio, sunaikino 12 000 metų senumo ledynmečio laikų ežerą (Video)

Demiröreno naujienų agentūra (DHA) pranešė, kad leidimą prieštaringai vertinamai lobio paieškai Dipsizo („Bedugniame“) ežere suteikė tiek gubernatoriaus biuras, tiek Giumušchanės kultūros ir turizmo direkcija – kas galiausiai privedė prie ežero sunaikinimo.

Legendinis legionas

Du lobių ieškotojai bandė surasti prarastąjį Legio XV Apollinaris (liet. Penkioliktojo Apolono legiono – vieno iš keturių didžiausių Romos imperijos karinių dalinių Mažojoje Azijoje) lobį. Istoriniuose šaltiniuose užfiksuota, kad 134 mūsų eros metais šis legionas buvo dislokuotas šiaurinėje Giumušchanės (turk. Gümüşhane) provincijoje.

Gümüşhane merkeze bağlı Dumanlı Köyü sınırları içerisinde yer alan Taşköprü Yaylası'ndaki Dipsiz Göl’de ‘define’ söylentisi üzerine yasal izinle başlatılan ve 5 gün süren kazıda herhangi bir bulguya ulaşılamazken, kazı sonucu 12 bin yıllık Dipsiz Göl yok edildi. pic.twitter.com/luh7qnTazy

— dokuz8HABER (@dokuz8haber) November 14, 2019

115 m. legionas buvo išsiųstas kariauti į Partus (senovės Persijos regionas dabartiniame šiaurės rytų Irane ir pietų Turkmėnijoje), o taip pat kariavo Mesopotamijoje. Po to dalinys apsistojo savo naujojoje rytų būstinėje buvusioje Sataloje, šiaurės rytų Kapadokijoje ir dabartinės Ankaros teritorijoje įkūrė fopostą, iš kur 134 m. jie vykdė invaziją į alanų žemes.

Sunaikintas ežeras

Prieštaringi lobių kasinėjimai nebuvo slapti – jie buvo vykdomi prižiūrint žandarmerijai, kuri net saugojo, kad į kasinėjimų vietą nepatektų svetimi žmonės. Gubernatoriaus pareiškime teigiama, kad dviems asmenis buvo suteiktas leidimas vykdyti kasinėjimus, bet po keturių dienų lobio medžioklė buvo baigta, ir kaip rašoma pranešime, „nebuvo aptikta jokių kultūros vertybių“, o iškasinėta teritorija buvo atkurta iki pradinės būsenos.

Pranešime neatskleidžiamos lobių ieškotojų asmenybės – nei jokie lobio buvimo įrodymai, kuriais remdamiesi jie kreipėsi dėl leidimo kasinėti – tačiau naujausiose nuotraukose matyti, kad buvęs ežeras yra visiškai nusausintas ir užpiltas žeme – nors valdžia teigia, kad ežeras „atstatytas į ankstesnę savo būseną“.

Lobio paieškos

Žinoma, kad senovės Turkijoje buvo dislokuoti keturi romėnų legionai. Kaip rašo „Hurriyet Daily News“, praėjusių metų rugpjūtį 25 archeologų komanda – įskaitant Bernardą Van Daele iš Leuveno universiteto archeologijos skyriaus – pradėjo kasinėjimus buvusios Romos legionierių bazės vietoje senovinėje Satalos gyvenvietėje, egzistavusioje šiaurinėje Giumušchanės provincijoje.

Mažojoje Azijoje buvo pastatytos keturios didelės legionų tvirtovės, ir viena iš jų stovėjo Sataloje. Čia ir buvo dislokuotas XV Apolono legionas, kurio užduotis buvo ginti šiaurės rytų Romos imperijos sieną, besidriekiančią palei Eufrato upę. Giumušchanė senovėje garsėjo sidabro ir aukso gavyba – ir tai yra dar viena priežastis, kodėl čia buvo pasiųstas penkioliktasis legionas: tiek apsaugoti imperijos sieną, tiek vertingas kasyklas.

„Kokia kvailystė“

Nors gubernatoriaus tarnyba neatskleidė jokios informacijos apie „romėnų lobio“ pobūdį, tikėtina, kad abu lobių ieškotojai manė, kad ežeras „nebuvo“ ledynmečio laikų, o galėjo atsirasti kaip romėniškosios aukso kasybos pasekmė – ir slėpė įėjimą į senovinę kasyklą. Tačiau kaip įmanoma nuspėti, nors lobio paieškai ir buvo duotas oficialus leidimas, daugelis mokslininkų piktinasi tuo, kas įvyko.

Gamtinių ir istorinių vietų išsaugojimo asociacijos vadovas Coşkunas Eruzas „Hurriyet Daily News“ sakė, kad tokiems kasinėjimams reikia gauti oficialų „bent penkių valstybinių institucijų“ leidimą. Tokia sistema garantuoja, kad nebus pakenkta žuvims, paukščiams ar kitoms gyvūnų rūšims, gyvenantiems tiriamoje aplinkoje, o taip pat kad nebus pažeisti jokie kiti ekosistemos aspektai. Be to, C.Eruzas teigė, kad nors Giumušchanė ir buvo sritis, kurioje senovėje egzistavo svarbios sidabro ir aukso kasyklos, neįmanoma, kad ežere būtų paslėpti kokie nors senoviniai lobiai. „Kokia kvailystė!“, – pranešime cituojamas gamtosaugininkas.