Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Gruodis visame pasaulyje yra švenčių mėnuo, o populiariausia iš jų – Kalėdos. Puošiant eglutę ant jos viršūnės dažniausiai užkabiname ryškią žvaigždę, simbolizuojančią Betliejaus arba dar kitaip – Kalėdų žvaigždę. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Biblijoje minima, kad būtent ši žvaigždė buvo kelrodis trims išminčiams, kurie keliavo į mažą Betliejaus miestelį, kuriame gimė Jėzus. Tačiau ar tai tikrai buvo žvaigždė – o galbūt, kažkoks kitas astronominis įvykis? Į šį klausimą bando atsakyti Floridos universiteto astronomijos profesorė Caroline Simpson. Jos teigimu, jei objektą matomą danguje norime naudoti navigacijai, jis turi būti sąlyginai stacionarus (neskaitant naktinio dangaus judėjimo iš rytų į vakarus dėl to, kad Žemė sukasi). Taigi, jei laikomės tokios taisyklės, iš karto reikia atmesti meteorus arba „krintančias žvaigždes“, kurios naktiniame danguje sužimba vos sekundei, o kartais ir trumpiau. Kitas įdomus kandidatas į Betliejaus žvaigždės vardą iš tiesų yra kometa. Jos švytėti danguje ir nekeisti pozicijos gali keletą dienų – be to, tais laikais kometos jau buvo žinomas ir dokumentuojamas reiškinys. Tiesa, tuo metu jos buvo laikomos tik blogio simboliu, todėl trys išminčiai greičiausiai tikrai nebūtų sekę paskui kometą, o greičiau būtų pasukę visai į kitą pusę. Mokslininkė teigia, kad trys išminčiai danguje galėjo regėti ir novą arba supernovą. Pirmoji danguje gali sužibti labai ryškiai, šiek tiek išlaikyti tokį šviesos stiprumą ir vėliau grįžti į savo pradinę stadiją. Tuo tarpu supernova yra stiprus masyvios žvaigždės sprogimas, kuris gali būti matomas ir keletą savaičių. Neatmetama, kad abu šie įvykiai galėjo būti Betliejaus žvaigždė – tačiau vienintelis toks aprašytas įvykis tais laikais vyko visai kitoje pusėje, nei ten, kur keliavo išminčiai. Ir čia galiausiai prieiname prie labiausiai tikėtino kandidato – planetų „susijungimo“. Tai įvyksta tada, kai viena ar daugiau planetų naktiniame danguje atrodo esančios labai arti viena šalia kitos. Jei tuo metu ten būtų matomas Marsas, Jupiteris ir Saturnas – pagal juos sekti būtų buvę galima keletą dienų, o jei tik Saturnas ir Jupiteris – net ir ilgiau. Beje, astronomai žino, kad maždaug tuo metu planetų „susijungimas“ galėjo vykti ir jis išminčius tikrai būtų nuvedęs tinkama linkme. Tiesa, mokslininkė pamini, kad visos šios teorijos – tik spėjimai. Nėra jokių mokslinių įrodymų, kurie pilnai paaiškintų, kas gi galėjo būti ta Betliejau žvaigždė – ir ar ji iš tiesų buvo. |