Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Neįtikėtinas radinys, kurio paslapties mokslininkai niekaip neįmena: surastos 2600 metų senumo smegenys, bet kaip jos išliko drėgname dirvožemyje?

2020-01-09 (1) Rekomenduoja   (10) Perskaitymai (110)
    Share

Heslingtono smegenys - tai 2600 metų senumo smegenys, 2008 metais aptiktos Anglijoje. Tai - seniausios gerai išsilaikiusios smegenys pasaulyje. Tik kaip drėgname dirvožemyje jos taip gerai išsilaikė? Kaip tai įmanoma?

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mokslininkai Heslingtone tyrinėjo geležies amžiaus gyvenvietę. Čia drėgnoje žemėje buvo surasta nemažai vertingų radinių. Tarp jų, žinoma, buvo ir nemažai žmonių palaikų. Valydami vieną kaukolę archeologai pastebėjo šį tą neįprasto - jos viduje buvo keli gumulai neaiškios medžiagos. Pasirodo - tai to žmogaus smegenys, kuriose - 2600 metų senumo mintys.

Na gerai, minčių ten nėra. Bet smegenys išliko ten, kur neturėjo išlikti. Žmogaus smegenys daugiausia vanduo ir riebalai. Tai - labai minkštas audinys, kuris suyra labai greitai. Tyrinėdami vos šimto metų senumo kapines mokslininkai jau nesitiki surasti gerai išsilaikiusių smegenų. Ir beveik niekada neranda. O Heslingtono smegenys ne tik išliko, bet dar išlaikė ir savo minkštumą - mokslininkai jas lygino su tofu.

Ir kaip išliko Heslingtono tofu? Na, šių smegenų niekas nebalzamavo. Bent jau tyčia nebalzamavo.

Londono universiteto koledžo mokslininkai nusprendė Heslingtono smegenis patyrinėti iš arčiau - jie ėmė nagrinėti jų baltymus. Mokslininkai atpažino 800 skirtingų baltymų, kurie ne tik išlaikė savo struktūrą, bet dar ir susisuko į labai tankius agregatus. Šie dariniai buvo tokie tvirti, kad galėjo išlikti ir kelis tūkstantmečius, tarsi armatūra sulaikydami ir kitų audinių irimą.

Bet juk taip nebūna? Nebūna. Fermentai smegenis užpuola iškart po mirties ir tie baltymai yra suskaidomi. Tačiau jei fermentai nepradeda skaidyti smegenų per tris mėnesius, tai baltymai turi galimybę sutankėti, susisukti ir apsaugoti audinius nuo tolesnio irimo. Bet čia ir baigiasi mokslininkų žinios.

Kas išjungė tuos fermentus, kurie būtų pradėję smegenų irimo procesą? Tyrimo autorius Axelis Petzoldas šių smegenų molekules narstė ištisus metus ir gali tvirtai atsakyti į šį klausimą - niekas nežino. Bet mokslininkai turi kelias versijas:

  • žmogus buvo nužudytas sirgdamas kažkokia paslaptinga liga;
  • dirvožemyje, kuriame buvo palaidota jo galva (kūnas kažkur dingo) buvo kažkokių rūgščių, kurios pateko į smegenis;
  • galva buvo apipilta kažkokiu rūgščiu skysčiu, o tik tada palaidota.

Pastaroji versija nėra tokia jau neįtikėtina. Mat šis vyras buvo pakartas, o tada buvo nupjauta jo galva. Gali būti, kad tai buvo auka kažkokiems dievams, mat aplink surasta ir nemažai ritualinių reikmenų. Kad ir kaip ten būtų, mokslininkai įminė dalį mįslės - bent jau žinome mechanizmą, kaip Heslingtono smegenys tūkstančius metų išlaikė savo tofu struktūrą.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(12)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(10)
Komentarai (1)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
152(0)
139(0)
48(1)
47(3)
35(1)
30(2)
30(3)
26(0)
26(0)
23(1)
Savaitės
190(0)
188(0)
183(0)
183(0)
175(0)
Mėnesio
301(3)
289(0)
289(6)
288(2)
287(1)