Paaiškėjo, kad netyčia parke surastas aukso luitas yra iš legendinio actekų lobio: štai kas įvyko prieš 500 metų

1,93 kilogramų sveriantį aukso gabalą statybininkas darbų metu rado vaizdingame Alamedos parke pačioje Meksikos sostinės širdyje – tačiau 39 metus šio aukso kilmė išliko paslaptimi.

Bet dabar, pasinaudojęs specialiomis rentgenogramomis Meksikos Nacionalinis antropologijos ir istorijos institutas (INAH) patvirtino radinio kilmę: tai – ispanų skuboto (nors ir laikino) atsitraukimo, pavadinto „Noche Triste“ (liet. „Liūdnoji naktis“), palikimas.

Tą naktį – 1520 m. birželio 30 d. – actekai, įsiutę dėl konkistadorų įvykdytų kilmingųjų ir žynių žudynių, iš savo sostinės Tenočtitlano išvarė ispanų užpuolikus. Konkistadorai pabėgo iš miesto gabendamiesi tiek turto, kiek tik galėjo panešti – ir šis aukso luitas yra jų gabento lobio dalis.

„Vadinamoji „Noche Triste“ yra vienas iš konkistos epizodų, kurie bus prisimenami šiais metais, ir iš šios nakties mūsų dienas pasiekė tik vienas daiktinis įrodymas: aukso gabalas, kuris prieš 500 metų pasimetė Tenočtitlano kanaluose, bet kurio dabartinė analizė patvirtino, kad jis yra iš būtent šio istorinio įvykio“, – sakoma INAH pranešime.

1519 m. actekų imperatorius Montezuma (įvairiuose šaltiniuose dar vadinamas Moctezuma II, Moteuczoma, Motecuhzoma, Motēuczōmah, Muteczuma ar Motecuhzoma Xocoyotzin – kas reiškia „Montezumą jaunesnįjį“) H.Cortesą ir jo vyrus sutiko labai draugiškai, tačiau konkistadorai netrukus rūmuose tapo nepageidaujamais svečiais – kadangi jie pasisavino imperatoriaus turtus ir patį valdovą pavertė savotišku įkaitu.

1520 m. birželį H.Cortesas, kuris savo ekspediciją Meksikoje pradėjo be oficialaus leidimo, sužinojo, kad Ispanijos gubernatorius Kuboje jį suimti pasiuntė kareivių dalinį. Palikęs savo leitenantą Pedro de Alvarado’ą tvarkytis Tenočtitlane, pats. H.Cortesas išvyko kautis su atvykstančiais kareiviais – ir galiausiai šiuos nugalėjo.

Tačiau likęs vienas, P.de Alvarado pradėjo bijoti, kad actekų kilmingieji ir žyniai jį užpuls, todėl surengė jų žudynes. Actekai sukilo, ispanai pabėgo – ir bėgdami pametė šį jau šiais laikais atrastąjį aukso luitą.

Tyrimo metu nustatyta, kad luito sudėtis atitinka kitų šio laikotarpio actekų aukso luitų sudėtį.

„Šis luitas yra svarbiausia šio istorinio įvykio dėlionės dalis“, – teigia INAH.

Parengta pagal „Science Alert“.