Atrado suakmenėjusias senovinių žmonių grupės liekanas – tokias, kokių dar nebuvome matę

Kaulai buvo sulaužyti ir sutrupinti – atrodo, buvo kanibalizuoti. Didžiausio skeleto fragmentai – o iš viso rastos mažiausiai šešių asmenų liekanos, ir datuojamos jos ne mažiau kaip 800 000 metų – turėjo tam tikrų panašumų su šiuolaikiniais žmonėmis (Homo sapiens), o taip pat su kitais dabar jau išnykusiais žmonių giminaičiais – tokiais kaip neandertaliečiais ir denisoviečiais – tačiau vis dėlto buvo pernelyg skirtingi, kad būtų priskirti kuriai nors žinomai žmonių rūšiai.

Mokslininkai galiausiai praminė iki tol nežinomus hominidus Homo antecessor – pasiskolindami lotynišką žodį, reiškiantį „pirmtakas“. Kadangi kaulai buvo vienos iš seniausių Homo fosilijų, kada nors rastų Europoje, kai kurie tyrinėtojai spėliojo, kad H.antecessor protėvis galėjo būti nežinomas neandertaliečių, denisoviečių ir šiuolaikinių žmonių protėvis. Bet naujas Naujas H.antecessor DNR tyrimas – seniausias kada nors tirtas žmogaus genetinės medžiagos pavyzdys – teigia, kad greičiausiai taip nėra.

Balandžio 1 žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime mokslininkai aprašo, kaip jie iš 800 000 metų senumo H.antecessor dantų emalio išskyrė senovinius baltymus – ir panaudojo juos dalies genetinio kodo iššifravimui. Palyginus šį kodą su genetiniais duomenimis, gautais iš šiuolaikinių žmogaus dantų mėginių, komanda padarė išvadą, kad H.antecessor DNR yra per daug skirtinga, kad patektų į tą pačią evoliucijos medžio šaką, kurioje yra žmonės, neandertaliečiai ir denisoviečiai.

Greičiausiai, rašo tyrėjai, kad H.antecessor buvo bendro protėvio „seserinė rūšis“ – protėvio, kuris lėmė šiuolaikinių žmonių ir mūsų jau išnykusių homininų-pusbrolių evoliuciją.

„Esu laiminga, kad baltymų tyrimas pateikia įrodymų, jog Homo antecessor rūšis galėjo būti glaudžiai susijusi su paskutiniu bendru Homo sapiens, neandertaliečių ir denisoviečių protėviu, – sako tyrimo bendraautorė ir viena iš kasinėjimų Atapuerkoje vadovų José María Bermúdez de Castro. – Požymiai, kuriomis Homo antecessor dalijosi su šiais homininais, akivaizdu, atsirado daug anksčiau, nei manyta anksčiau“.

Šiems rezultatams pasiekti mokslininkai panaudojo metodą, vadinamą paleoproteomika – kas pažodžiui ir reiškia senovės baltymų tyrimą. Naudodamiesi masių spektrometrija (kai parodomos visų mėginio molekulių masės), mokslininkai tam tikroje fosilijoje gali nustatyti specifinius baltymus.

Senovės baltymų tyrimas atveria langą į mūsų genetinę praeitį tokiu būdu, kokio negali pasiūlyti DNR analizė. DNR gana greitai suyra ir tampa nebeįskaitoma – taip nutinka jau per kelis šimtus tūkstančių metų. Remiantis 2016 m. „Nature“ tyrimu, iki šiol seniausia kada nors nustatyta žmogaus DNR buvo datuota maždaug 430 000 metų (o rasta buvo taip pat Ispanijoje).

Tuo tarpu baltymai gali išlikti fosilijose milijonus metų. Mokslininkai anksčiau taikė panašius baltymų sekos nustatymo metodus norėdami ištirti 1,77 milijono metų amžiaus raganosio, aptikto Dmanisyje (Gruzijoje) ir prieš 1,9 milijono metų išnykusios Kinijos beždžionės genetinius kodus.

Baltymų analizė leidžia tyrėjams pažvelgti į praeitį kur kas toliau nei kiti genetinės sekos nustatymo metodai – tačiau rezultatus vis dar riboja tiriamų mėginių kokybė ir kiekis. Kadangi šie tyrimai yra pagrįsti tik vienu dantimi, paimtu iš vieno H.antecessor, rezultatai pateikia tik „geriausią spėjimą“ apie tai, kurioje žmogaus evoliucijos medžio vietoje šis individas buvo, rašo autoriai. Skirtingos ląstelės gamina daugybę skirtingų rūšių baltymų, todėl šis emalio proteomas toli gražu nėra išsamus genetinis profilis. Norint išplėsti šiuos rezultatus, reikia daugiau iškastinių pavyzdžių.

Be abejo, svarbu ir tų iškastinių pavyzdžių kokybė. Atlikdami šį tyrimą, tyrėjai taip pat ištyrė 1,77 milijono metų senumo krūminį dantį, paimtą iš Homo erectus (senovės žmogaus protėvio, gyvenusio prieš 2 milijonus metų), anksčiau aptikto Gruzijoje. Tačiau baltymų seka buvo per trumpa ir pažeista, kad būtų galima gauti naujų įžvalgų apie mėginio DNR.

Tad kol kas žmonių šeimos medis kol kas išlieka ganėtinai chaotišku, netvarkingu krūmu, rašo „Live Science“.