Istorija, intrigomis prilygstanti „Sostų karams“: nuo sugulovės iki pirmosios ir vienintelės imperatorės

Istorikai iki šių dienų stebisi Vu Dzetian atkaklumu, negailestingumu ir ambicingumu. Niekas jos nesustabdydavo, siekiant tikslų ir įgyvendinant savo ambicijas – ši įtakinga moteris gyveno, vedina vien valdžios ir įtakingumo troškimo. Jos gyvenimas ir valdymas performavo Kinijos istoriją ir perkūrė senovės Kinijos visuomenės standartus.

Daugiau nei sugulovė – Vu Dzetian gyvenimo pradžia

624 m. po Kristaus vasario 17 d. Vu Džao gimė Lidžou arba Venšui, turtingų aristokratų šeimoje. Jos tėvas Vu Šijue praturtėjo iš medienos verslo, tačiau netapo įtakingu valdžios žmogumi. Motina buvo kilusi iš įtakingos giminės – Jangų šeimos.

Dėl tėvų padėties visuomenėje Vu Džao (tuo metu toks buvo jos vardas) nuo ankstyvos vaikystės buvo kreipiamą į kelią, vėliau išvedusį į aukštumas. Iš esmės taip nutiko, nes jos tėvai bičiuliavosi su Li Juanu – gubernatoriumi, būsimu kancleriu ir Tangų dinastijos imperatoriumi.

Li Juanas nuvertė imperatorių, pasodino į sostą jam paklūstantį valdovą, galiausiai nušalino ir jį. Visą tą laiką jis draugavo su Vu Džao šeima.

Kaip įprasta turtingos šeimos dukteriai, Vu Džao buvo apsiskaičiusi, išsilavinusi. Ji buvo įžvalgi jauna moteris, ypač domėjosi menais ir literatūra, lyderiavo tarp bendraamžių.

14 m. Vu Džao išsiuntė į imperatoriaus rūmus, ten ji tapo imperatoriaus Taidzongo sugulove. Kadangi sugulovės buvo tik truputį žemesnio statuso nei žmonos, Vu naudojosi daugeliu privalumų, toliau lavinosi ir galiausiai pasiekė cairen – „talentingosios“ rangą, t. y. tapo penkta iš devynių imperatoriaus žmonų.

Vu Dzetian pasiekia vis aukštesnių rangų

Imperatorius Taidzongas turėjo 14 vaikų. Vu Dzetian turėjo romaną su devintu jo sūnumi Li Dži, kuris galiausiai tapo imperatoriumi – Gaodzongu iš Tangų. Jo valdymo metu ji tapo Džaoji – aukščiausio rango sugulove. Šis rangas – antras pagal svarbą tarp imperatoriaus žmonų ir sugulovių.

Tai buvo jos bilietas į įtakingumą – imperatoriaus Taidzongo dvare ji darėsi vis įtakingesnė, priimdavo svarbius sprendimus, taip patenkindama valdžios ir galios troškimą.

Greitai ji tapo mylimiausia imperatoriaus sugulove. 652 m. po Kristaus ji pagimdė pirmą sūnų, o dar po metų – antrą sūnų. 654 m. po Kristaus ji pagimdė dukterį, bet ją pasmaugė ir apkaltino varžovę – imperatorę Vang. Šis poelgis rodo, kokia klastinga ir ambicinga ji buvo. Kita vertus, iki galo nėra aišku, ar tai – faktas, ar tiesiog sukurtas mitas.

Vykstant kovai dėl valdžios ir įtakos, verdant intrigoms, skambant kaltinimams, Vu pavyko pasiekti imperatorės Vang nušalinimo. Taip ji pati tapo naująja imperatoriaus Gaodzongo iš Tangų žmona. Vėliau ji užsakė imperatorės Vang žmogžudystę ir taip visiškai pašalino sau iš kelio didžiausią varžovę. Dėl šios žmogžudystės ir daugelio kitų, jai pasipriešinti drįsusių, žmonių nužudymo ji pelnė negailestingos valdovės reputaciją, jai valdant tvyrojo baimė.

Kai 683 m. po Kristaus imperatorius mirė, ji tapo kilminga našle ir naujojo imperatoriaus Li Dže (Džongdzongo) regente.

Naujasis imperatorius nebuvo visiškai pasidavęs jos įtakai – imperatore jis padarė savo žmoną, o jos tėvui pasiūlė laba aukštą tuometinį valdžios postą. Vu Dzetian pasitelkė savo slaptosios policijos, informatorių ir šnipų tinklą, inicijavo imperatorių nušalinantį įsaką, pažemino jį iki princo ir ištrėmė.

Geležinės mergelės geležinės ambicijos – valdančioji imperatorė

Nušalinus ir ištrėmus imperatorių, ištikimi jam pareigūnai irgi buvo ištremti ar netgi nubausti mirtimi. Imperatoriumi Ruidzongu Vu Dzetian padarė savo jauniausią sūnų Li Daną. Sūnui priklausė tik titulas – iš tiesų Vu Dziang valdė pati, o sūnui tiesiog skyrė namų areštą. 690 m. po Kristaus sūnus perdavė sostą motinai – ji tapo naujos Džou dinastijos imperatore.

Tai buvo ilgų Vu Dzetian kovos dėl valdžios, intrigų ir konkuravimo kulminacija. Moteris imperatorė buvo Kinijoje precedento neturintis dalykas.

Daugeliui atrodė, kad tai prieštarauja įstatymams. Bet Vu Dzetian neatsisakė savo ambicijų ir didėjančio apetito. Ji kovojo, pasitelkusi jėgą, savo slaptąją policiją ir įtaisydama į valdžios postus savo pareigūnus. Vėlesniais amžiais šia jos taktika daugelis žavėjosi.

Iš dalies oficialia šalies religija ji padarė budizmą, iškėlė jos statusą aukščiau daoizmo, pastatė budistinių šventyklų. Po dvejų valdymo metų ji įsakė pulti kaimyninę Tibeto imperiją. Jos kariuomenei pavyko atsikovoti keturis regionus vakariniuose imperijos regionuose – tai buvo svarbus pasiekimas. Tiesa, šios pergalės šlovę vėliau pritemdė keli jos kariuomenės pralaimėjimai.

V. Dzetian valdymo metais Kinija išplėtė savo sienas iki Viduriniosios Azijos ir Korėjos pusiasalio. Ji valdė pasitelkusi ne vien jėgą – Vu Dzetian įsteigė valstybės tarnautojų egzaminavimą, jis tapo svarbia Kinijos imperijos biurokratijos dalimi.

Tai užtikrino, kad į svarbius, įtakingus postus patektų tik išsilavinę ir gabūs žmonės. Taip imperatorė pelnė ir eilinių žmonių prielankumo – į valstybės postus galėjo pretenduoti praktiškai visų luomų atstovai, jiems tereikėjo išlaikyti sunkų egzaminą.

Vu Dzetian pakeitė valstybės ir daoizmo, budizmo, literatūros bei išsilavinimo ryšį, pati sukūrė nemažai eilėraščių, parėmė daugelį meno dirbinių. Vienas garsiausių kinų budizmo meno kūrinių -Drakono vartų grotos.

Vėlyvasis Vu Dzetian valdymo laikotarpis ir jos mirtis

Įpusėjus valdymo laikotarpiui, Vu Dzetian tapo artima su dviem savo rūmų pareigūnais – broliais Džang Jidži ir Džang Čangdzongu. Jie tapo imperatorės meilužiais, pelnė daug privilegijų ir kunigaikščių titulus. Šie broliai suvaidino svarbų vaidmenį Vu Dziang valdymo ir gyvenimo pabaigoje.

Nuo 700 m. po Kristaus, kai Vu Dzetan buvo 75 m., du broliai, kurie buvo artimiausi jos sutuoktiniai, faktiškai tvarkė daugelį svarbių imperijos reikalų – dideliam viršiausių rūmų pareigūnų pasipiktinimui.

Apie 705 m. Vu Dzetian susirgo ir paskelbė, kad į savo kambarius įsileidžia tik tuos du brolius. Todėl rūmų pareigūnai įtarė, kad broliai ketina užgrobti sostą. Imperatorės sveikata pagerėjo, vis tik 705 m. vasarį broliai organizavo perversmą. Juos sulaikė. Nukirstas brolių galvas pakabino ant tilto.

Imperatorė buvo priversta perduoti sostą savo anksčiau buvusiu imperatoriumi sūnui, bet garbaus amžiaus Vu Dzetian buvo pagerbta – atgavo valdančiosios imperatorės Dzetian Dašeng titulą. Juo džiaugėsi neilgai – atėjus žiemai imperatorė pasimirė.

Jos valdymo daugelis amžininkų, švelniai tariant, nepakentė, nes jo metu virė intrigos, buvo daug klastų, bauginimų, trėmimų... Vis tik po mirties ją gerbė.

Praėjus metams po jos mirties, sūnus imperatorius palaidojo ją šalia savo tėvo, kadaise buvusio jos vyru, imperatoriaus Gaodzongo. Jie ilsisi Sianlingo mauzoliejuje prieš šventojo Liango kalno.

Ką galima pasakyti apie Vu DZiang valdymą

Margoje Kinijos valdomų ir dinastijų istorijoje Vu Dzetian valdymas išsiskiria daugeliu aspektų. Vienintelė imperatorė Kinijos istorijoje stipriai pakeitė Kinijos visuomenę ir biurokratiją. Vienų nekęsta, kitų liaupsinta, ji įkūnijo išskirtinį istorijos laikotarpį – kupiną sukčiausių intrigų, aršiausių kovų dėl valdžios, ankstyvo diktatoriškumo. Toje eroje, kai moterims tekdavo tik sugulovių, žmonų vaidmenys, ji išsiskyrė savo ambicijomis, įtakingumo troškimu. Ji ne tik pergudraudavo oponentus – ji juos žudydavo. Jos valdymas buvo kupinas gąsdinimų, baimės – kad visi paklustų didžiajai Kinijos imperatorei.

Kinijoje kadaise gyveno ir valdė viena iš ryškiausių pasaulyje moterų lyderių. Vu Dzetian iš sugulovės tapo šalies valdove. Jos gyvenimo ir valdymo istorija – tarsi „Sostų karai“, kadaise vykę Kinijos imperijoje.