Kai lyja mirtimi - panašu, kad iš kosmoso atkeliavusios nuolaužos pražudė senovinį kaimą

Abu Hureyros kaimas buvo piliakalnio tipo gyvenvietė šiaurinės Sirijoje, egzistavusi maždaug prieš 13 000 metų. Ši teritorija buvo greitosiomis kasinėta 1972 ir 1973 m., prieš užtvenkiant Eufrato upę ir užtvindant teritoriją žemiau Assado ežero.

Tačiau kad ir skuboti, kasinėjimai vis dėlto atskleidė medžio anglimi turtingą paviršių su stiklo sferoidais (rutuliukais), susidariusiais iš besilydančio dirvožemio, geležies, sieros bei nanodeimantų. Tokie dalykai yra ypač aukštos temperatūros ženklai – ir yra panašūs į tuos, kuriuos sukelia ore sprogstantis uolienos gabalas.

Niujorko Ročesterio technologijos instituto archeologo Andrew Moore'o komanda, vadovavusi skubiems kasinėjimams aštuntajame dešimtmetyje, neseniai išsamiau ištyrė kai kurias iškastas medžiagas. Tada mokslininkai sukūrė metodą, kaip atkartoti kaime aptiktą medžiagą.

„Tai suteikė naujų įžvalgų apie tai, kaip susiformavo stiklas ir kaip į jį pateko augalinės bei kitos medžiagos“, – portalui „Space.com“ pasakojo A.Moore'as.

Norint išlydyti dirvožemyje esančius mineralus, reikia aukštesnės nei 2000 laipsnių Celsijaus temperatūros, kuri yra „pakankamai karšta, kad kvarco grūdai galėtų užvirti“. Tai rodo nutikus kažką tikrai kataklizmiško.

„Neįmanoma paaiškinti šių išlydytų mineralų jokiu kitu natūraliu procesu, išskyrus kosminį įvykį“, – teigė A.Moore'as.

Mirtinas sprogimas

Pirmieji Abu Hureyros gyventojai buvo medžiotojai-rinkėjai. Kaip atskleidė ankstesni tyrimai, baisi sausra paskatino žmones pradėti auginti grūdus, kuriuos anksčiau buvo surinkę laukinėje gamtoje – taip paversdama juos pirmaisiais žinomais žemdirbiais.

Ir tuomet, maždaug prieš 13 000 metų, įvyko kažkas baisaus – tai, kas paliko anglies sluoksnį ir užuominą apie dramatišką gaisrą. Tačiau didžiąją pastarojo dešimtmečio kaimo liekanas tiriantys mokslininkai ginčijosi apie tai, kas nutiko – ir negalėjo nuspręsti, ar anglis susidarė dėl sprogimo ore, ar dėl kasdienių gaisrų, kurie tarp šiaudinių trobelių turėdavo kilti ganėtinai dažnai.

Taigi, A.Moore'as nusprendė iš naujo ištirti stiklą – ir šįkart padaryti tai išsamiau. Jo atlikta stiklo sandaros analizė atitiko 2012 m. išvadą, teigiančią, kad Abu Hureyrą sunaikino sprogimas ore.

„Žmonės, buvę Abu Hureyros kaime arba netoli jo tuo metu, kai įvyko sprogimas, danguje turėjo pamatyti didžiulį blyksnį, prilygstantį šiuolaikiniam branduoliniam sprogimui, – teigė A.Moore'as. – O po kelių sekundžių juos turėjo sudeginti karščio banga. Ji sunaikino kaimą ir visa, kas jame buvo, visur palikdama tik sudegusių medžiagų sluoksnį“.

Už keliasdešimties kilometrų nuo įvykio vietos buvę stebėtojai turėjo pamatyti blyksnį, išgirsti sprogimą ir pajusti karščio bangą – tačiau greičiausiai išgyveno incidentą.

A.Moore'as ir jo kolegos kaitino stiklo fragmentus laboratorinėje krosnyje, kol šie visiškai ištirpo. Tai įvyko esant 1300°C – taip buvo nustatyta apatinė temperatūros, kuria sferoidai buvo paveikti, riba. Tačiau prireikė aukštesnės temperatūros, kad ištirptų kvarcas ir kitos dalelės.

Mokslininkai taip pat palygino Abu Hureyra medžiagą su stiklu, rastu išsilydžiusiu kitose priešistorinių kosminių smūgių vietose Žemėje – ir aptiko daug panašumų. Apytiksliai tuo pačiu laikotarpiu surinkti išsilydžiusio stiklo pavyzdžiai tyrėjams rodo, kad prieš 12 800 metų į Žemės atmosferą pasklido tūkstančiai kometos nuolaužų – ir paveikė daugiau nei 40 lokacijų visoje Šiaurės Amerikoje bei Europoje.

Nauji A.Moore'o komandos atradimai atitinka 2007 m. hipotezę, kad Žemė patyrė kelis kometų nulemtus sprogimus, nutikusius keliuose žemynuose. Kadangi tokio dydžio kometa ar asteroidas, kuris galėtų sukelti tokio masto žalą, yra mažai tikėtinas, mokslininkai įtaria, kad visus šiuos atskirus incidentus galėjo sukelti kometos nuolaužos.

„Manoma, kad didžiausi kometos nuolaužų spiečiai per kelias minutes galėtų sukelti tūkstančius oro sprogimų visame pusrutulyje, – rašo mokslininkai. – Susidūrimas su tokiu milijono kilometrų pločio šiukšlių spiečiumi būtų tūkstančius kartų labiau tikėtinas nei susidūrimas su 100 km skersmens kometa ar 10 km skersmens asteroidu“.

Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Scientific Reports“.

Parengta pagal „Live Science“.