Lietuvos pajūryje surasta bronzos amžiaus gyvenvietė: „Panašu, kad ši gyvenvietė galėjo būti gintaro kelio grandis“

„2017 metais Kukuliškių piliakalniui buvo suteiktas piliakalnio statusas, buvo atlikta keletas archeologinių tyrimų ir konstatuota, kad čia yra buvusi gyvenvietė, rasta keli šimtai radinių, tarp kurių yra ir gintaro, – lrytas.lt pasakojo D.Nicius. – O dabar, šiais metais, atliekami dar vieni archeologiniai tyrimai, kurių tarpinių rezultatų pristatymą ir darome“.

Anot jo, čia buvo surasti keli moteriško kumščio dydžio gintaro gabalai, taip pat keramikos šukių, – kas rodo, kad šioje vietoje buvo gyvenvietė.

„Panašu, kad ši gyvenvietė galėjo būti gintaro kelio grandis“, – teigia mokslininkai.

Kaip pasakoja Klaipėdos Universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkė archeologė dr. Miglė Urbonaitė-Ubė, šioje vietoje žmonės gyveno vėlyvajame bronzos amžiuje, 887-406 metais prieš mūsų erą.

„Šios gyvenvietės bendruomenė turėjo daug gintaro – ir mes daug jo randame: per dvejus metus aptikome apie 80 gabalų“, – pasakoja dr. M.Urbonaitė-Ubė. Paklausta, koks radinys jai asmeniškai įspūdingiausias, archeologė juokauja, kad aukso nerado, bet kaip mokslininkei jai labai įdomi radinių visuma, kuri daug ką pasako.

Mokslininkė portalui pasakojo, kad šiemet rasta 560 vienetų radinių, tarp jų – daug keramikos elementų. 2017 m. archeologus pradžiugino aptikti pastato, namelio likučiai – kas pasak dr. M.Urbonaitės-Ubės, pasitaiko nedažnai.

„Šiemet namelio dar neradome, bet tyrimai dar nesibaigė, jie vyks ir rugpjūčio mėnesį“, – pasakoja archeologija ir priduria, kad surastoje gyvenvietėje galėjo gyventi šeima iki daugmaž trisdešimties asmenų. Tai turėjo būti žemdirbiai, ūkininkai, gyvenę tais laikais, kai genčių dar nebuvo (jos pradėjo formuotis tik po tūkstantmečio), o socialinės organizacijos su ryškesne hierarchija dar tik kūrėsi.

Paprašyta apibendrinti, kuo šis radinys svarbus Lietuvos istorijai, dr. Miglė Urbonaitė-Ubė sako net nežinanti nuo ko pradėti. „Tai yra vienas ankstyviausių vakarų Lietuvos – ir bendrai Lietuvos – piliakalnių. Taip pat ši bendruomenė pirmoji rytų Baltijos regione pradėjo auginti ir vartoti lęšius ir kitas ankštines kultūras: tai reiškia, kad jie turėjo išvystyti naujas technologijas ir naujoviškus mąstymo principus – nes jų auginimas labai skiriasi nuo gerai pažįstamų miežių ar kviečių. Tad ši bendruomenė pasižymėjo naujovių gausa, apie kurių buvimą Lietuvoje mokslininkai išvis nežinojo“, – pasakoja archeologė.

Be to, ji atkreipia dėmesį, kad iki šiol buvo galvojama, kad Lietuvos pajūryje yra tik vienas piliakalnis – Birutės kalnas – o štai dabar atsiranda ir Kukuliškės, kurios irgi yra ant jūros kranto.

Kaip praneša Pajūrio regioninis parkas, tyrimams pasibaigus, visi radiniai bus perduoti Mažosios Lietuvos Istorijos muziejui.