Kodėl 1956-ųjų Olimpinės žaidynės buvo pradėtos su kėdės koja ir degančiais apatiniais rankoje? Į istoriją patekęs pokštas, kurio autorius turėjo labai stiprų motyvą

1956-ųjų Vasaros Olimpinės žaidynės vyko Melburne, tačiau deglas buvo nešamas per visą šalį. Jis turėjo aplankyti ir Sidnėjų. Čia bėgikas Harryis Dillonas turėjo perduoti deglą merui Patui Hillsui. Šio momento laukė didelė minia australų. Ir jau minėtas Larkinas su draugais.

Larkinas su draugais pasigamino netikrą deglą. Tai buvo sidabrine spalva dažyta kėdės koja su skardine viename gale. Toje skardinėje buvo žibale išmirkyti apatiniai. Studentai mieste pasirodė prieš Dilloną, tačiau minia iš karto pastebėjo apgaulę. Nepadėjo ir tai, kad energingai mosuodamas deglu vienas iš pokšto dalyvių išmetė apatinius ir pabėgo. Tuomet improvizuotą deglą griebė Larkinas ir, gavęs spyrį į užpakalį iš savo bendro, pasileido link miesto rotušės.

Larkinas bėgo ir atrodė kur kas rimčiau. Minia iš tikrųjų patikėjo, kad tai - Dillonas. Jis įteikė deglą merui, o šis, nors ir buvo sutrikęs dėl per anksti pasirodžiusio bėgiko, paėmė deglą ir ėmė sakyti kalbą. Hillso šlovės akimirką nutraukė juokas ir badymai pirštu. Meras pastebėjo, kad tai, ką jis laiko rankose, yra tik kėdės koja, tačiau apsižvalgęs Larkino jis jau nebematė.

Pasirodęs tikrasis deglo nešėjas Dillonas buvo sutrikęs, nes minia jo nelaukė. Tiesą sakant, kariuomenės sunkvežimis turėjo vaikyti žmones, kad jis apskritai galėtų pasiekti rotušę. Merui taip pat teko raminti minią, nes ji tiesiog pašėlusi, kai suprato, kad didžiausias metų renginys pradedamas pokštu.

Tik tai nebuvo pokštas, tai buvo protestas. Larkinui ir jo draugams nepatiko pati deglo nešimo ceremonija, kai Olimpinis simbolis perduodamas iš rankų į rankas. Kodėl? Nes tai nėra olimpinė tradicija! Tai - nacių sugalvota ceremonija, atsiradusi tik per 1936-ųjų Berlyno Vasaros Olimpines žaidynes. 1956 metais Antrasis pasaulinis karas dar nebuvo tokia tolima praeitis. Larkinui atrodė, kad gerbti nacių įvestų tradicijų, kurių anksčiau tiesiog nebuvo, nėra prasmės. Taigi, studentai ir sugalvojo tokį taikų, bet kartu ir pastebimą būdą sutrikdyti ceremoniją.

Sugrįžęs į universitetą Larkinas buvo sutiktas plojimais. Jo ranką spaudė ir universiteto valdžia. Tiesa, daugelis tai laikė tiesiog juokingu pokštu. Larkinas tęsė studijas ir tapo veterinarijos chirurgu. O Olimpinio deglo nešimas vyksta iki šiol.

Beje, prieš 2000-ųjų Sidnėjaus Vasaros Olimpines žaidynes visa ši istorija vėl buvo prisiminta ir policijai teko gaudyti net du žmones, kurie norėjo pakartoti Larkino pokštą.