Su šiomis vinimis buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus? Mokslininkai atrastose romėnų vinyse pastebėjo kaulų fragmentus ir tai vėl įžiebė diskusijas

Nauja analizė rodo, kad vinys gali būti iš senovės žydų vyriausiojo kunigo Kajafo kapo, kuris, kaip pasakojama, perdavė Jėzų romėnams, kad šie įvykdytų jo egzekuciją. Medienos ir kaulų fragmentų likučiai rodo, kad vinys tikrai galėjo būti naudojamos nukryžiavime.

Pagrindinis liepą žurnale „Archaeological Discovery“ paskelbto tyrimo autorius geologas Aryehas Shimronas teigia, kad sąsaja su Kajafu ir kiti naujausio tyrimo rezultatai galutinai neįrodo, kad būtent šios vinys buvo naudojamos būtent Jėzaus nukryžiavime Jeruzalėje 33 m. mūsų eros metais – tačiau tai šiek tiek sustiprina tokią versiją.

„Tikrai nenoriu pasakyti, kad šios vinys yra iš būtent Jėzaus Nazariečio nukryžiavimo, – portalui „Live Science“ sako A.Shimronas. – Bet ar šios vinys buvo naudojamos kieno nors nukryžiavime? Labai tikėtina, kad taip“.

Iš kur kilusios vinys?

Garsus Tel Avivo universiteto antropologas Izraelis Hershkovitzas gavo vinis, sudėtas į nepažymėtą dėžutę – tai buvo 1986 m. mirusio Izraelio antropologo Nicu Haaso kolekcijos dalis.

Izraelio senienų tarnybos (IAA) duomenimis, N.Haasas juos rado kape, kuris buvo kasinėjamas aštuntajame dešimtmetyje – pasak Izraelio laikraščio „Haaretz“, tai nutiko dar prieš porą dešimtmečių iki tada, kai buvo atrastas Kajafo kapas.

Tačiau IAA nežino, kuriame kape buvo rastos vinys, jų kilmę patvirtinantys dokumentai niekada nebuvo rasti.

Tačiau prieštaringai vertinamame 2011 m. dokumentiniame filme „Kryžiaus vinys“ filmo kūrėjas ir žurnalistas Simcha Jacobovicius pasiūlė versiją, kad vinys yra iš Kajafo kapo – ir kad vyriausiąjį kunigą galėjo taip paveikti kaltė dėl Jėzaus nukryžiavimo, jog jis išsaugojo vinis kaip atminimą.

„Haaretz“ praneša, kad kai kurie mokslininkai – nors jų vardai nenurodomi – naujausius tyrimus pavadino labai jau spekuliatyviais.

Tačiau Jeruzalėje gyvenantis geologas A.Shimronas, anksčiau dirbęs, bet dabar jau pasitraukęs iš Izraelio geologijos tarnybos, teigia, kad naujasis tyrimas suteikė svorio dokumentiniame filme paskelbtoms idėjoms. Mokslininkas pats iki šiol netyrė dviejų vinių, apie kuriuos pasakojama 2011 m. S.Jacoboviciaus dokumentiniame filme – bet jis dalyvavo 2015 m. tyrime, susietame su kitu prieštaringai vertinamu S.Jacoboviciaus dokumentiniu filmu apie su Jėzumi siejamus archeologinius tyrinėjimus.

1990 m. kelią platinę darbininkai pietryčių Jeruzalėje atrado pirmuoju mūsų eros amžiumi datuojamą „Kajafo“ kapą. Kape buvo 12 osuarijų (talpyklų, skirtų laikyti mirusiųjų kaulams) – ir vienas pažymėtas „Qayafa“ vardu, o kitas – puošniai dekoruotas gėlių motyvais ir pažymėtas aramėjų vardu „Yehosef Bar Qayafa“ (kas reiškia „Kajafo sūnų Juozapą“). Dabar dauguma archeologų pripažįsta, kad kapas priklauso pirmojo mūsų eros amžiaus vyriausiajam kunigui Kajafui ir jo šeimai, sakoma tyrime.

Kajafas, kuris kelis kartus minimas tiek Krikščioniškame Naujajame Testamente, tiek žydų istorijoje, kurią pirmojo amžiaus pabaigoje užrašė Flavijus Juozapas, vadovavo fiktyviam Jėzaus teismui už šventvagystę, po ko Jėzus buvo perduotas Romos valdytojui Poncijui Pilotui, egzekucijos įvykdymui – kaip pasakojama evangelijoje pagal Matą.

Minima, kad egzekucija buvo įvykdyta 33 metų balandžio 3 d., penktadienį – Jėzus buvo prikaltas prie kryžiaus, kas buvo įprastas romėnų mirties bausmės būdas.

Jeruzalės kapas

Naujausiame tyrime A.Shimronas ir bendraautoriai palygino dviejų vinių mėginius su nuosėdomis iš Kajafo kape buvusių akmeninių skrynių, naudotų laikyti žmonių kaulams.

Fiziniai ir cheminiai vinių ir kaulų duomenys sutapo – tačiau tuo pačiu paaiškėjo, kad jie yra unikalūs.

Pavyzdžiui, anglies ir deguonies izotopų santykis abiejuose mėginiuose leidžia manyti, kad abu tiriami objektai buvo iš neįprastai drėgnos aplinkos, ir kad juose abiejuose buvo reikšmingų kalcito karbonato sluoksnių, susidariusių tekant vandeniui.

Šie radiniai atitinka sąlygas Kajafo kape, esančiame netoli senovinio akveduko ir dėl ko kapas galėjo būti dažnai užpilamas.

Tyrėjai taip pat tiek ant vinių, tiek ant osuarijaus nuosėdų aptiko konkretaus grybelio – neįprastos rūšies mielių – pėdsakus: grybelio, kuris auga tik labai drėgnomis sąlygomis ir kurių nebuvo rasta jokiame kitame Jeruzalės kape. „Manau, kad vinys tikrai yra kilę iš to kapo“, – sako A.Shimronas.

Ištyrus vinis elektroniniu mikroskopu, ant jų taip pat rasta medienos fragmentų, kuriuos mokslininkai identifikavo kaip kedrą – ir mažyčių kaulų fragmentų, kurie, deja, dabar jau suakmenėję. Šie atradimai padidina galimybę, kad vinys buvo naudojami nukryžiavime – tačiau galutinai to neįrodo, teigia A.Shimronas.

Paslaptingos vinys

IAA teigia, kad jų įrašai rodo, jog Kajafo kape tikrai buvo rastos dvi geležinės vinys – viena nepažymėto osuarijaus viduje, kita – ant žemės netoli puošnaus osuarijaus. Mokslininkai mano, kad galbūt pastaroji ten nukrito, kai kapo ramybę sutrikdė kapų plėšikai.

Kasinėję kapą taip pat manė, kad vinys galbūt buvo naudojamos įrašų ant osuarijų išgremžimui – tačiau ši versija niekada nebuvo rimtai tirta, sako A.Shimronas.

Naujas tyrimas parodė, kad Tel Avivo universiteto vinys iš tikrųjų iš Kajafo kapo – nepaisant IAA neigimo, įsitikinęs mokslininkas.

Pagal S.Jacoboviciaus dokumentiniame filme pateiktą teoriją, vinys galėjo būti palikti Kajafo kape, nes manyta, kad nukryžiavimo vinys yra stebuklingos – toks tikėjimas užfiksuotas senovės žydų raštuose. Kadangi Kajafas yra žinomas tik dėl savo vaidmens Jėzaus nukryžiavime, yra tikėtina, kad vinys yra susieti su šiuo įvykiu – nors tai gali būti tik prielaida, mano A.Shimronas.

Tačiau I.Hershkovitzas, kuris vis dar turi šias dvi vinis, „Live Science“ teigia, kad naujausias tyrimas jo neįtikino – tačiau jis neatmeta galimybės, kad vinys yra tikrai kilusios iš Kajafo kapo.

Vinys yra pakankamai ilgos, kad jas būtų buvę galima naudoti nukryžiuojant žmogų prikalant jo rankas. O jų galai yra užlenkti aukštyn – galbūt tam, kad rankos nenusmuktų nuo kryžiaus, sako jis.

Tačiau kaulų fragmentų buvimas neįrodo, kad vinys buvo naudojamos nukryžiavime – nes tie fragmentai prie vinių galėjo prilipti kape, mano mokslininkas. „Osuarijuose pilna žmonių kaulų“, – pastebi jis.

Tačiau antropologas sutinka, kad vis dėlto „egzistuoja galimybė – o mes turime būti atviri kiekvienai galimybei, kaip mokslininkai“, – įsitikinęs I.Hershkovitzas.