Archeologas mano aptikęs Jono Krikštytojo teismo vietą - ar tai yra mirties šokio aikštelė iš Biblijos?

Biblija ir senovės istorikas Juozapas Flavijus (37–100 m.) aprašo, kaip karalius Erodas Antipas (karaliaus Erodo I Didžiojo sūnus) buvo priverstas įvykdyti mirties bausmę Jonui Krikštytojui. Juozapas patikslino, kad egzekucija įvyko Machėre (angl. Machaerus, hebr. Mikwar) – forte šalia Negyvosios jūros, kurio liekanos šiais laikais yra Jordanijos teritorijoje.

Erodas Antipas bijojo augančios Jono Krikštytojo įtakos, todėl jis įvykdė mirties bausmę. Tačiau Biblija pasakoja kur kas sudėtingesnį mitą – šventraštyje teigiama, kad Erodas Antipas Jono Krikštytojo gyvybę iškeitė į šokį.

Biblijos istorijoje teigiama, kad Erodas Antipas buvo pasiryžęs vesti moterį, vardu Erodiada, kuri buvo netikro Erodo Antipo brolio žmona – bet tam prieštaravo Jonas Krikštytojas.

Herodo Antipo gimtadienio šventėje Erodiados dukra, vardu Salomėja, atliko šokį, kuris taip patiko Erodui Antipui, kad karalius pažadėjo jai viską, ko tik ši panorėtų. Primokyta Erodiados, Salomėja paprašė Jono Krikštytojo galvos. Pasak Biblijos, Erodas Antipas iš pradžių nenorėjo patenkinti tokio prašymo, tačiau galiausiai nusprendė jį įvykdyti ir įsakė Jono Krikštytojo galvą įteikti Salomėjai ant padėklo.

Mirtimi dvelkianti aikštelė

Machėro forte atkastas kiemas greičiausiai ir yra ta vieta, kur buvo atliktas Salomėjos šokis ir kur Erodas Antipas nusprendė Jonui Krikštytojui nukirsti galvą, knygoje „Šventoji žemė“ rašo archeologinėje radimvietėje vykdytų kasinėjimų projekto direktorius Győző Vörösas. Pasak jo, kiemas pasižymi apsidės formos niša, kuri tikriausiai yra sosto, kuriame sėdėdavo Erodas Antipas, liekanos.

Po karaliaus Erodo I Didžiojo mirties jo karalystė buvo padalinta jo sūnums, o Erodas Antipas valdė karalystę, apimančią Galilėją ir dalį Jordanijos. Kartais savo karalystę jis valdydavo ir iš Machėro.

Archeologai kiemą atrado dar 1980 m., tačiau iki šiol nepripažino nišos kaip Erodo Antipo sosto dalies, rašo G.Vörösas. Sosto buvimas šalia kiemo pagrindžia išvadas apie šokių aikštelę, teigia archeologas.

Archeologų komanda rekonstravo kiemą ir knygoje publikavo keletą vaizdų, rodančių, kaip jis atrodė daugmaž Jono Krikštytojo mirties bausmės metu.

Kitų mokslininkų vertinimai

Keli mokslininkai, nedalyvavę kasinėjimuose, portalui „Live Science“ pakomentavo hipotezę, kad šis kiemas yra būtent ta vieta, kurioje buvo atliktas gyvybę kainavęs šokis. Kai kurie mokslininkai sutinka su hipoteze, kiti išlieka skeptiškais.

„Manau, istoriškai tikėtina, kad šie kasinėjimai išryškino Salomėjos „šokių aikštelę“, – sako Norvegijos teologijos mokyklos profesorius Mortenas Hørningas Jensenas, dar 2010 m. išleidęs knygą „Erodas Antipas Galilėjoje“.

Tuo tarpu kiti nebuvo tokie įsitikinę ir išreiškė abejones, ar naujai identifikuota niša tikrai yra Erodo Antipo sosto liekanos. Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) religijos studijų profesorė Jodi Magness teigiamai įvertino G.Vöröso ir jo komandos darbą, bet nors ir sutikdama, kad galimybė, jog G.Vörösas surado Erodo Antipo sostą, egzistuoja, tačiau ji vis dėlto radinio identifikavimu abejoja.

Jos nuomone, Machėro niša atrodo maža – palyginus su Erodo Antipo tėvo karaliaus Erodo I Didžiojo sostu, rastu Jericho žiemos rūmuose, „Live Science“ sakė J.Magness, turėdama omenyje rūmų sostą, kurį dengia pusapvalė viršutinė apsidė. Ji pridūrė, kad Machėro niša atrodo panaši į dvi nišas, esančias Aukštutiniame Herodiume – rūmuose-tvirtovėje, kurią pastatė karalius Erodas I Didysis – tačiau šios dvi nišos niekada nebuvo identifikuotos kaip sosto liekanos.

Diuko universiteto (JAV) žydų studijų profesorius emeritas Ericas Meyersas teigė, kad visiškai įmanoma, jog surastas Erodo Antipo sostas, ir jis nekantrauja perskaityti galutinę tyrimo versiją.

„Ar tai būtų tobulas literatūros ir archeologinių šaltinių atitikimas, pagal ką galima būtų spręsti, kad Jono Krikštytojo egzekucija įvyko būtent ten, dar nėra aišku. Tačiau bet kokiu atveju buvo iškeltas rimtas klausimas, ir labai laukiu galutinių ataskaitų“, – sakė E.Meyersas.

Parengta pagal „Live Science“.