Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Atradęs „slaptą“ ingredientą išvirė viduramžišką alų: gavosi kitoks, nei mums pažįstami šiuolaikiniai alūs

2021-01-17 (0) Rekomenduoja   (15) Perskaitymai (440)
    Share

Krokuvos akademikas ir alaus entuziastas, naudodamas senovines nuosėdas, surinktas nuo rūsio sienų, atkūrė viduramžišką baltąjį alų.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Archeologas, istorikas ir sertifikuotas alaus mėgėjas (angl. beerophile) Sławomiras Dryja iš Krokuvos popiežiškojo Jono Pauliaus II universiteto nusprendė atgaivinti istorinį alų tada, kai atrado tik dalį originalaus recepto.

Ištyręs senus dokumentus ir įrašus, jis nustatė, kad trūkstamas „slaptas“ ingredientas slypi istorinių rūsių sienose esančiose nuosėdose – rūsių, kuriuose kadaise buvo fermentuojamas alus.

„Vietos, kuriose rinkome nuosėdas, kadaise buvo alaus daryklos ir patalpos, naudojamos fermentacijai, – portalui „The First News“ sakė S.Dryja. – Atviros fermentacijos procese, plačiai naudotame dar visai neseniai, mielės garuojant nusėda ant sienų, kur gali miegoti šimtus metų – todėl turėjome rimtų priežasčių įtarti, kad šios mielės buvo tos pačios, kurios buvo naudojamos alaus gamybai tuo metu“.

 

Susipažinęs su viduramžių alaus gamybos procesu, S.Dryja, kuris yra Lenkijos alaus aludarių asociacijos įkūrėjas ir narys bei turi aludario pažymėjimą, gautą iš Prahos Alaus ir salyklo instituto, alų pradėjo gaminti pats.

Viduramžiškas procesas apima kviečių salyklo gamybą iš mirkytų grūdų, kurie sudygę sudžiovinami ir sumalami.

Tada maltas salyklas užpilamas vandeniu, filtruojamas ir prieš dedant apynius, virinamas.

Remiantis viduramžišku apynių paruošimo metodu, Krokuvos alaus daryklos pirmiausia kepindavo apynius ant lėtos ugnies. Po to salyklas būdavo atvėsinamas ir dedamos mielės.

„Alus pavyko gana specifinis, tik šiek tiek kitoks, nei mums pažįstami šiuolaikiniai alūs. Lengvas, šviesus ir su kviečių aromatu.“, – sako S.Dryja.

 

Krokuvos popiežiškasis Jono Pauliaus II universitetas, kuris yra šio alaus patento bei prekės ženklo savininkas, savo pranešime teigė: „Baltojo alaus virimo Krokuvoje tradicijos prasidėjo dar XIII a., bet nuo XIX a. pradžios jos visiškai nunyko. Dėka kelių žmonių, įskaitant Krokuvos žemės ūkio universiteto akademikus, pastangų netrukus galėsime atrasti jo skonį. Alus labiau primins klasikinio pilsnerio skonį ir turės gražią baltą putą, kuri bus viena iš jo pagrindinių charakteristikų. Na ir žinoma, ji turės unikalią spalvą, kuri nurodoma pavadinime. Jis nėra visiškai baltas, bet labai šviesus ir skaidrus“.

A.Dryja teigia, kad alus „yra 90 procentų atitinkantis viduramžių originalą“.

Parengta pagal „The First News“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(17)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(15)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
115(0)
104(0)
77(0)
58(0)
53(0)
50(0)
45(0)
35(0)
23(0)
23(0)
Savaitės
195(0)
190(0)
188(0)
184(0)
177(0)
Mėnesio
303(3)
292(6)
290(0)
289(2)
289(1)