Netikėtas atradimas privers perrašyti istoriją? Vakarų Europos gaminiai galimai į Ameriką pateko dar prieš atkeliaujant Kolumbui

Šie mėlynės uogos dydžio karoliukai, kurie greičiausiai buvo pagaminti Venecijoje (Italija) XV amžiuje, prekybos keliais nukeliavo į rytus, galimai išvėrė 17 000 kilometrų kelionę sausuma į rytus per visą Euraziją, o paskui valtimi per Beringo sąsiaurį pateko į dabartinę Aliaską, teigiama tyrime, publikuotame moksliniame žurnale „American Antiquity“.

Tačiau kiti archeologai ginčija tokias išvadas – sakydami, kad nors šie karoliukai yra seni, jie nėra senesni nei 1492 metų Kolumbo kelionė. „Šie karoliukai negali būti ikikolumbiniai, nes europiečiai tokio tipo karoliukų negamino taip anksti“, – nurodo tyrime nedalyvavęs Alabamos universiteto antropologijos docentas Elliotas Blairas.

Anot jo, šie stiklo karoliukai greičiausiai datuojami XVI a. pabaiga arba XVII a. pradžia – bet ir tai tai savaime yra „tikrai šauni istorija“, sako mokslininkas, kuris specializuojasi ankstyvosios prekybos su Amerika srityje. „Net ir vėlesni laikai – XVII a. pradžia – vis dar yra daug ankstesnė data už pirmąjį dokumentuotą Aliaskos vietinių gyventojų ir europiečių kontaktą“.

Šviesiai mėlynas atradimas

Manoma, kad danų tyrinėtojas Vitusas Beringas, tarnaujantis Rusijos kariniame jūrų laivyne, buvo pirmasis šiuolaikinis europietis, užmezgęs ryšius su vietiniais Aliaskos gyventojais, kai jis ten atkeliavo 1741 m. – tačiau mėlynųjų karoliukų atradimas rodo, kad Azijos žmonės, galbūt gyvenę Aliaskos čiabuvių teritorijos pakraščiuose ar rytų Rusijoje, apie Aliaską galėjo sužinoti daug anksčiau.

Amerikiečių archeologai pirmuosius mėlynos spalvos stiklo karoliukus atrado dar šeštajame dešimtmetyje – ir nuo to laiko arktinėje Aliaskos dalyse trijose skirtingose vietose iš viso tokių buvo surasta 10. Archeologai šiose vietose taip pat rado kitų artefaktų – įskaitant varines apyrankes, geležinius pakabukus, taip pat organinės medžiagos pavyzdžių: špagatą, gyvūnų kaulų ir medžio anglies gabaliukų, kuriuos amžių mokslininkai ištyrė radioaktyviąja anglimi.

Svarbiausiu radiniu šiuo atveju iš tiesų yra špagatas – kuris greičiausiai buvo pagamintas iš gluosnio žievės – nes juo buvo apvyniota apyrankės dalis iš karoliukų, o tai reiškia, kad jis galėjo atskleisti apyrankės radinių datavimo ribas. Ir remiantis radioaktyviosios anglies analizės duomenimis, špagatas greičiausiai datuojamas 1397-1488 m., sako pagrindinis tyrimo autorius bei Aliaskos universiteto Šiaurės muziejaus archeologas Michaelas Kunzas.

„Tai sužinoję, apstulbome – nes ši data reiškia dešimtmetį ar dešimtmečius prieš tai, kai Kolumbas atrado Naująjį pasaulį“, – teigia mokslininkas.

Palyginę artefaktų iš trijų vietų – įskaitant špagatą, dviejų anglies gabaliukus ir keturių elnių karibu kaulus – datų intervalus, tyrėjai nustatė, kad čiabuviai šiais karoliukais greičiausiai puošėsi kažkada tarp 1443 iki 1488 metų – bet galimas ir dar didesnis datų spektras, nuo XIV iki XVII a.

Jei XV amžiaus vidurio data yra teisinga, karoliukai būtų seniausi žinomi Europos gaminiai, atvežti į Naująjį pasaulį – ir seniausias stiklinių karoliukų su piešiniais atvejis, sako Aliaskos universiteto archeologas.

Komanda penkis karoliukus taip pat ištyrė pasitelkę instrumentinę neutronų aktyvacijos analizę – metodiką, kai mėginiai bombarduojami spinduliuote, o po to matuojamas radioaktyvusis skilimas, kuris kiekvienam elementui yra unikalus bei gali atskleisti cheminę mėginio sandarą. Rezultatai parodė, kad „Aliaskos karoliukai yra pagaminti iš natrio karbonato stiklo, kuris yra būdingas penkioliktojo amžiaus Venecijos – o vėliau ir likusios Europos – gamintojams“, – skelbiama tyrime.

Galbūt visi mėlynieji karoliukai į Aliaską pateko viena siunta, o vėliau jais buvo prekiaujama čiabuvių miestelyje Šešalike, kuris buvo regiono prekybos centru. Iš čia karoliukai ir jų naujieji savininkai greičiausiai pasklido po įvairias Aliaskos dalis, mano M.Kunzas.

„Šis mūsų atliktas tyrimas parodo, kad tokio tipo karoliukai – žinomi kaip „IIa40 ankstyvieji mėlynieji“ – egzistavo gerokai anksčiau, nei manyta“, – sako archeologas. – Tai yra svarbiausia. Mes einame prieš nusistovėjusią nuomonę. Tačiau turime gerų tvirtų mokslinių įrodymų – radioaktyviosios anglies datavimą ir instrumentinės neutronų aktyvacijos analizę, kas paliudija mūsų teiginius“.

Ne Venecijos stiklas?

Kiti archeologai sako, kad tokie įrodymai nesuderinami.

„Tyrime pabrėžiamas vietinių mainų tinklų, susijusių su prekėmis iš Europos, vaidmuo – bet, manau, ši istorija taip pat yra įspėjantis pavyzdys apie sensacijos kūrimą iš to, ko negali patvirtinti įrodymais“, – sako E.Blairas.

„Istoriniai ir archeologiniai dekoruotųjų karoliukų duomenys tvirtai rodo, kad jie nebuvo gaminami anksčiau nei apie 1550 metus, – įsitikinęs mokslininkas. – Manau, kad norint paankstinti šią datą, reikėtų labai svarių įrodymų. Pateikti autorių duomenys to nedaro – ir iš tiesų net atitinka ligšiolinį tokių dalykų datavimą“.

E.Blairas turi omenyje špagato datavimą radioaktyviąja anglimi: nors analizė rodo, kad špagatas greičiausiai buvo pagamintas XV a., bet gamybos laiku galėjo būti ir XVII a. pradžia – ir nors tai ir mažiau tikėtina, bet įmanoma.

Tiesą sakant, greitosiomis pažvelgus į tyrimo radioaktyviąja anglimi rezultato intervalus, matyti, kad vietiniai Aliaskos gyventojai galėjo karoliukais puoštis nuo 1570 iki 1650 m.

Net nėra aišku, ar karoliukai tikrai yra iš Venecijos, kaip teigia tyrėjai. „Visai tikėtina, kad karoliukai kilę iš Prancūzijos, o ne iš Venecijos – remiantis radiniais ir karoliukų gamybos vieta Ruano mieste“, – sako nepriklausomas karoliukų tyrinėtojas ir „Karoliukų tyrinėtojų draugijos“ redaktorius Karlisas Karklinsas, nedalyvavęs šiame tyrime.

„Ankstyvieji mėlynos spalvos karoliukai (IIa40) su daugybe oro burbuliukų inkliuzų buvo rasti karoliukų gaminimo įrenginiuose Ruano mieste (Prancūzija), ir priskiriami XVII amžiaus pradžiai. Nežinau, kad tokie karoliukai kada nors būtų rasti archeologiniuose kasinėjimuose Venecijoje ar aplink ją“, – teigia jis.

Esama cheminių metodų, leidžiančių įsitikinti, ar karoliukai buvo pagaminti Venecijoje, pažymi E.Blairas – ir tai galėtų padėti išspręsti karoliukų kilmės paslaptį.

Tyrėjai vis dėlto sutarė dėl vieno dalyko – šie karoliukai yra seniausias įrodymas apie Aliaskoje užfiksuotus europietiškus produktus.

„Kaip jie pateko į tolimą Aliaską iš Vakarų Europos XVI ar XVII amžiaus pradžioje, jau savaime yra paslaptis“, – sako K.Karklinsas. – Ir tai reikia atsakingai ištirti“.

Parengta pagal „Live Science“.