Apie tai net pastatė filmą – bet kas iš tiesų slypi viename garsiausių pasaulio kapų? (Video)

Tiesa, reikia pabrėžti, kad filmas istoriškai nėra visiškai tikslus: jame vardan dramos pridėta fiktyvių veikėjų ir siužeto linijų, gerokai išdarkytos realios asmenybės (pavyzdžiui, mokslininkų amžius ir jų tarpusavio santykiai).

Tačiau Saton Hu (Sutton Hoo) kasinėjimai iš tiesų vyko – ir didele dalimi vyko taip, kaip rodoma filme: iš aistros mokslui, atradimams bei istorijai – ir kovojant su „akademiniu establišmentu“.

Na o svarbiausia – kasinėjimų objektas, VI a. saksų laivas, kuriame palaidotas senovės karalius – yra kuo tikriausias.

Ankstyvųjų viduramžių laivas, kadaise užkastas Anglijoje, yra toks įspūdingas ir paslaptingas, kad lyginamas net su senosios anglų epopėjos „Beowulf“ pasauliu. Bet kas iš tikrųjų buvo palaidotas milžiniškame 1400 metų senumo kape, vadinamajame Saton Hu?

Senoviniame kape buvo rasta daugybė gėrybių, įskaitant puošniai dekoruotą šalmą, kuris suteikia užuominų apie galimą palaikų tapatybę. Mokslininkai tyrinėjo visus tuos artefaktus nuo tada, kai savamokslio archeologo Basilio Browno vadovaujama komanda 1939 metais atrado kapą.

Norėdami sužinoti daugiau apie „Sutton Hoo“ paslaptis ir tuos, kas ten gali būti palaidoti, portalas „Live Science“ kalbėjosi su keliais tyrėjais. Daugelis manė, kad karalius Redvaldas (Raedwald), valdęs Rytų Anglijos karalystę ir miręs apie 627 m., yra geriausias kandidatas. Bet tai nėra vienintelis – ar net ir geriausias – spėjimas. Istoriniai įrašai apie šį laikotarpį yra riboti, o toje vietoje palaidotų asmenų palaikai yra visiškai sunykę, nepaliekant jokių fizinių likučių, kuriuos galima būtų ištirti, teigia mokslininkai.

Kas yra Saton Hu?

Nenuostabu, kad jau minėtas filmas sukurtas remiantis būtent Sutton Hoo atradimu – nes jis laikomas vienu garsiausių archeologinių atradimų, kada nors padarytų Jungtinėje Karalystėje. Ir čia jau slypi drama: kape esama kelių palaidojimų – nors daugelis jų smarkiai apiplėšti. Garsiausias palaidojimas, kurio plėšikai nepastebėjo, yra žinomas kaip „didysis laivo kapas“ – tai yra realaus 27 metrų ilgio laivo su įrengta laidojimo kamera, kurioje buvo rasti 263 dirbiniai, liekanos.

Tarp šių dirbinių – sudėtinga auksinė diržo sagtis, vaizduojanti gyvates, žvėris ir plėšriuosius paukščius. Taip pat – bizantiški sidabro dirbiniai ir monetos, o taip pat kalavijas, kurio rankena pagaminta iš brangenybių ir aukso – ir joje yra net granato brangakmenių iš Šri Lankos.

Ar tai iš tiesų Redvaldas?

Archeologai pirmiausiai galvoja apie Redvaldą, nes monetų ir kitų artefaktų data gerai sutampa su jo valdymo laikotarpiu – ir dėl to, kad palaidojimas neatrodo visiškai krikščioniškas, o tą patį apie karalių pasakoja ir istoriniai įrašai. Saton Hu lokacija Rytų Anglijoje ir jos dirbinių gausa logiškai siejasi su Rytų Anglijos karalių dinastija.

Redvaldas valdė Rytų Anglijos karalystę ir išgyveno dilemą, ar jis turėtų būti krikščionimi, ar pagonimi. Pavyzdžiui, kaip savo knygoje „Ecclesiastical History of the English People“ (liet. „Anglų tautos bažnytinė istorija“) aprašė 672-735 m. gyvenęs šv. Bedė, karalius pastatė šventyklą, kurioje šalimais stovėjo krikščioniškas ir pagoniškas altoriai.

Redvaldo religinė dilema yra svarbi – nes mokslininkai pastebėjo, jog Saton Hu kape yra nedaug artefaktų, turinčių krikščioniškų motyvų. „Atrodė, kad jis tuo pačiu metu tarnauja ir Kristui, ir dievams, kuriems tarnavo anksčiau, – rašė šv. Bedė“.

„Toje pačioje šventykloje jis turėjo altorių, ant kurio aukojo Kristui – ir dar vieną mažą, ant kurio aukojo velniams“, – rašė šventasis, pavadinęs Redvaldą „kilmingu savo gimimu, tačiau nekilniu savo veiksmais“.

Be to, Redvaldas savo laiku buvo žinomas kaip karalius, įsikišęs į kivirčą dėl to, kas turėtų būti Nortumbrijos karaliumi – ir pasitelkė savo armiją, kad vienas iš pretendentų, Edvinas, būtų karūnuotas. Laivinis palaidojimas su puošniais aksesuarais iš aukso ir brangenybių tokiam valdovui atrodo kaip pakankamai turtingas variantas.

„Nustebčiau, jei tai būtų ne Redvaldas. Tinkama data, tinkamas puošmenų kiekis“, – sako, Rytų Anglijos universiteto istorijos profesorius Tomas Williamsonas.

„Sakyčiau, įrodymų svarumo, kad tai yra Redvaldas, pakanka“, – papildo Prinstono universiteto bibliotekos numizmatikos kuratorius Alanas Stahlas. Jo atlikti kape rastų monetų tyrimai pateikė užuominų, kad kai kurios monetos buvo nukaltos po 595 m., tačiau visos buvo nukaldintos iki 613 m. „Redvaldo valdymo ir mirties data apie 627 metus puikiai dera su šia chronologija“, – sako A.Stahlas.

Tačiau kai kurie archeologai vertindami radinį yra atsargesni.

„Manau, kad radinių balansas rodo, jog laidojimo vieta yra susijusi su Rytų Anglijos karališkąja dinastija – bet manau, kad tai yra viskas, ką galime pasakyti šiuo klausimu“, – sako Česterio universiteto archeologijos profesorius Howardas Williamsas. Jis pažymi, kad nors yra tikimybė, kad ten buvo palaidotas Redvaldas arba galbūt koks kitas Rytų Anglijos karalius, neturėtume atmesti ir galimybės, kad kapas priklauso ir kaimyninės Rytų Saksų karalystės valdovui.

Kita galimybė – Redvaldo giminaitis. „Jei grasintumėt man ginklu, sutikčiau, kad ten buvo palaidotas Redvaldas – bet lygiai taip pat visai nenustebčiau, jei paaiškėtų, kad tai kažkas kitas, – sako Škotijos Šv. Andriejaus universiteto viduramžių istorijos dėstytojas Alexas Woolfas. – Redvaldas yra bene geriausias pasirinkimas, bet tai toli gražu nėra vienintelis neginčijamas variantas. Po jo neilgai valdė ir sūnus Eorpvaldas, o septintajame amžiuje būta ir kitų šeimos narių, apie kuriuos mažai ką žinome“.

1993 m. A.Woolfas ir du jo kolegos žurnale „Anglo-Saxon England“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Saton Hu gali būti palaidoti ir kažkieno iš Rytų Saksų karalystės palaikai. „Galiausiai nemanau, kad galime būti tikri, kas palaidotas valties kape“, – teigia mokslininkas.

Tačiau Anglijos Vinčesterio universiteto ankstyvųjų viduramžių istorijos profesorė emeritė Barbara Yorke mano, kad kiti Rytų Anglijos karaliai iš to laikotarpio atrodo mažai tikėtini dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, šie karaliai karaliavo neilgai, turėjo tvirtus ryšius su krikščionybe arba mirė prieš nukalant rastąsias monetas. Todėl Redvaldas yra labiausiai tikėtinas kandidatas, sako ji.

„Redvaldas buvo galingiausias iš Rytų Anglijos karalių, o laivinis palaidojimas atrodo pats turtingiausias ir įspūdingiausias iš visų Saton Hu palaidojimų“, – teigia B.Yorke.

O kai kurie tyrinėtojai net perspėja, kad negalime būti tikri, jog laivinis laidojimas išvis priklauso karaliui. „Stafordšyro lobis ir kiti naujesni radiniai rodo, kad labai kokybiški aukso ir granatų dirbiniai buvo dažnesni, nei manyta tuo metu, kai septintajame dešimtmetyje buvo publikuotas tyrimas apie Saton Hu. Ir nors nėra abejonių, kad tokie daiktai žymi labai aukštą statusą, tokių brangenybių galėjo turėti ne tik karaliai „, – sako Britų muziejaus kuratorius Garethas Williamsas, omenyje turėdamas 2009 m. atrastą Stafordšyro anglosaksų lobį, kurį sudaro apie 3500 daiktų, pagamintų iš aukso, sidabro ir kitų metalų – ir datuojamų VII amžiumi.

G.Williamsas atkreipia dėmesį, kad taip pat diskutuojama dėl Saton Hu rastų monetų amžiaus. „Naujausi tyrėjai pirmenybę teikia didesniam datų spektrui, kuris neabejotinai apimtų 625 m. – tačiau keleriais metais prailgintų datų rėžį į vieną ar kitą pusę. Todėl Redvaldas yra didelė, bet ne vienintelė galimybė“, – sakė Williamsas.

Neseniai archeologai Saton Hu vietovėje panaudojo lidaro technologiją – kuri vietovės atvaizdavimui naudoja lazerį – o kartu ir gruntinį radarą. Taip buvo siekdama išsiaiškinti, kaip buvo pastatyti kapai. Daugelis tyrėjų teigia, kad nors mažai tikėtina, kad tikrai sužinosime, kas tiksliai buvo palaidotas šioje vietoje, tyrinėti vis tiek verta.

„Nemanau, kad kada nors galėsime tiksliai įvardyti Saton Hu palaidotą asmenį – tačiau tai netrukdo man ramiai miegoti, – sako Britų muziejaus ankstyvųjų viduramžių ir Saton Hu kolekcijų kuratorė Sue Brunning. – Nors tikslus asmens vardas būtų tikra vyšnaitė ant torto, tačiau iš kapo galima pasisemti tiek vertingų žinių, kad manau, jog labiau apsimoka nukreipti idėjas ir energiją į platesnį kontekstą“.

Parengta pagal „Live Science“.