Ką istorija sufleruoja apie pandemijų pabaigą? Praeities įvykiai rodo aiškiai - jos retai būna tvarkingos

XVII a. viduryje Didžiąjai Britanijai kovojant su raupų, maro ir šiltinės protrūkiais, epidemiologijos pradininku laikomas Johnas Grauntas studijavo keturių dešimtmečių duomenis apie mirtis, rašo „Financial Times“.

1666 metais J.Grauntas suvokė, kad šie duomenys gali būti panaudoti pagrįsti paprastą idėją: epidemijos baigiasi ne tuomet, kai pradingsta ligos, bet kai mirtingumas yra panašus į tą, koks būdavo fiksuojamas normaliais laikais.

Po 400 metų vyriausiasis Oksfordo vakcinos tyrėjas iškėlė panašią tezę dėl COVID-19.

„Pandemijos pabaiga nėra viruso pabaiga, tai yra netvaraus poveikio sveikatos apsaugos sistemoms pabaiga. Jei galime tai paversti į kažką mažiau kenksmingo, tuomet matysime pandemijos pabaigą“, – sakė Andrew Pollardas.

Metų pradžioje pasirodžius sparčiau užkrečiamoms koronaviruso atmainoms, užsikrėtimų skaičius augo, o vyriausybės pratęsė ribojimus. Kartais ima atrodyti, kad pandemija niekada nesibaigs. Tačiau istorija rodo priešingai.

Pandemijos baigiasi, tačiau jų pabaiga retai yra tvarkinga. Ligos retai visiškai išnyksta, o protrūkiai nesibaigia visur vienu metu, rašo „Financial Times“.

Ispaniškojo gripo pasekmės

Gripas A, kurio įvairios atmainos paplito pasaulyje, yra klasikinis pavyzdys, kai liga pasiekia epideminį lygį prieš pasitraukdama, o paskui sugrįžta nenuspėjamomis bangomis. Liga pirmą kartą tarp žmonių pasirodė XVI a.

Ypač užkrečiama atmaina buvo ispaniškasis gripas, kurio pandemija fiksuota 1918-1920 metais. Medicinos istorikai ligi šiol ginčijasi, kaip ji baigėsi. Kai kurie tikina, kad užsikrėtė pakankamai populiacijos, jog susidarytų natūralus imunitetas. Kiti mano, kad ispaniškasis gripas laikui bėgant mutavo į mažiau mirtiną. Vis dėlto jis pasaulyje išsilaikė maždaug iki 1922-ųjų.

Pirmoji vakcina nuo gripo A buvo sukurta penktajame dešimtmetyje, tačiau pandemija ir toliau pamažu ruseno. Genetiniai ispaniškojo gripo „giminaičiai“ buvo atsakingi už Azijos gripo protrūkį 1957 metais, Honkongo gripo epidemiją 1968 metais, ir vėliau vis įsižiebdavo protrūkiai.

„Jei galime pasiekti tokį lygį kaip gripo, kai dauguma žmonių jaučiasi gerai, kai kasmet turime koronaviruso sezoną, tuomet galime su juo susidoroti“, – „Financial Times“ tikino A.Pollardas.

Kaip gripas A, COVID-19 greičiausiai niekada visiškai neišnyks. O požiūris dėl viruso keliamos rizikos pasikeis laikui bėgant.

„Pandemijos baigiasi, kai iš kažko, ką visuomenė laiko nepriimtimu, tai tampa tuo, kas gali būti mirtina, tačiau kažkur antrame plane“, – sakė Erica Charters, medicinos istorijos docentė iš Oksfordo universiteto.

Mokslininkai kalba apie momentą, kai pandemija ar epidemija virsta endemija.

Neseniai mokslininkė Kristin Heitman rašė, kad „tai yra momentas, kai ligos protrūkio aktualumas pakankamai sumažėja, jog visuomenės dėmesys būtų nukreiptas į moralines ir socialines krizes, kurias liga sukėlė ar apnuogino“.

Raupų išimtis

Raupai yra vienintelė pandemija, kuri buvo visiškai įveikta. Tačiau tai - išimtis.

Kampanija, skirta panaikinti ligą, prasidėjo 1966 metais ir baigėsi 1979 metais Somalyje.

„Raupai mus moko, kad vien vakcina nepanaikina ligos“, – įspėja istorijos medicinos docentras Alexandre'as White'as Johnso Hopkinso universitete.

Vakcina nuo raupų buvo sukurta Britanijoje XVIII a., tačiau Vakarų gydytojai nebuvo suinteresuoti perduoti vakciną į tolimus pasaulio kraštus, kol suintensyvėjęs keliavimas vėl nepadidino ligos grėsmės.

Istorija rodo, kad pandemijos niekada nesibaigia visiems vienu metu. Poliomielito Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikose bei Australijoje jau seniai nėra, tačiau jis vis dar laikosi Afrikos ir Pietų Azijos dalyse, rašo „Financial Times“.

Pirmoji didelė poliomielito pandemija buvo nustatyta 1894 metais JAV, piką pasiekė 1952-asiais, kai buvo užsikrėtę beveik 60 tūkst. vaikų, tūkstančiai jų buvo paralyžiuoti, dar 3 tūkst. mirė.

Vakcina nuo poliometimo buvo sukurta 1955 metais, o 1979-asiais JAV liga jau buvo panaikinta.

Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje vakcinacija panašiu tempu vyko Europoje bei Sovietų Sąjungoje, tačiau kampanijos Pietuose buvo mažiau veiksmingos.

Rugpjūtį Afrika paskelbė išnaikinusi poliomielitą, tačiau rugpjūtį Pietų Sudane buvo pranešta apie naujus susirgimo atvejus.