Tai vienas žymiausių archeloginių radinių: kodėl jis toks svarbus ir kuo garsėjo nepaprastas karalius Ašurbanipalas?

Toks molinių raštų rinkinys buvo atrastos Ninevijos miesto griuvėsiuose (dabartinė šiaurės Irako teritorija). Šis miestas kadaise buvo galingos Asirijos karalystės, kurią 669-631 metais pr.m.e. valdė karalius Ašurbanipalas, dalis. Lentelės buvo atrastos 1840-1930 metais, vykdant archeologinius kasinėjimus. Šios lentelės sudaro Asirijos karališkosios kolekcijos ir mokslinės literatūros archyvo likučius.

612 m. pr.m.e. Niveniją sunaikino gaisras. Nors popierines knygas pasiglemžė liepsnos, molinės lentelės dar labiau sukietėjo – dėl ko tapo geriausiai išsilaikiusiais dokumentais tūkstantmečius trukusioje Mesopotamijos istorijoje.

Pirmąjį didelį molinių lentelių atradimą 1850 metais padarė anglų tyrinėtojas Austenas Henry Layardas. Pirmąją žinią apie atrastas plokšteles jam perdavė kasinėjimų prižiūrėtojas Tomas Shishmanas. Jis nurodė, kad atrado salę, pilną dokumentų su istoriniais įrašais ir viešais dokumentais. Jo teigimu, atrastoji patalpa per 30 cm ar ir daugiau buvo užpildyta plokštelėmis, tačiau didžioji dalis jų buvo suskilusios į fragmentus.

A.H. Layardo asistentas irakietis Hormuzdas Rassamas tęsė kasinėjimus iki 1852 metų – jis atrado antrus rūmus su dar viena didžiule molinių lentelių kolekcija.

Kodėl ši biblioteka svarbi?

Prieš atrandant biblioteką, vienintelė informacija apie senovės Asiriją buvo tik iš Biblijos ar antikinių istorikų užrašų. Po bibliotekos atradimo buvo atkurta tūkstančiai įrašų, kurie papasakojo Asirijos istoriją savais žodžiais. Iš jų buvo sužinota apie Asirijos teismus, slaptųjų tarnybų pranešimus, ritualus, himną ir maldas, mediciną bei karalius.

Ši biblioteka buvo populiari ir senovėje – ištisus šimtmečius po Ašurbanipalo mirties (bei Asirijos sunaikinimo) Babilonijos raštininkai šventė bibliotekos atkūrimą. Galimai šios istorijos įkvėpė didžiąsias senovės graikų pasaulio bibliotekas – tokias kaip Didžiąją Aleksandrijos biblioteką Egipte.

Kodėl Ašurbanipalas rinko lenteles?

Ašurbanipalas buvo nepaprastas karalius. Savo įrašuose jis giriasi savo plačiu ir giliu išsimokslinimu. Jei kiti Asirijos karaliai vedė kariuomenes į tolimus žygius bei užkariavimus, Ašurbanipalas likdavo namuose. Ašurbanipalo rūmų sienos buvo dekoruotos išraižytais reljefais – įskaitant paties karaliaus raižinius, darytus plunksna, kurią jis nešiodavosi užsikišęs už diržo.

Ašurbanipalo tėvas norėjo, kad jaunasis princas būtų tinkamai išmokslintas ir jam būtų suteiktos tiesioginės žinias, padėsiančias valdyti imperiją. Asirų mokymas dėmesį sutelkė į dievų valios supratimą, todėl bibliotekoje netrūksta tekstų, kurie interpretuodavo dievų ženklus. Tačiau Ašurbanipalas taip pat domėjosi literatūros knygomis- ir net saugojo lenteles, kurias jis parašė mokydamasis, galimai dėl sentimentalių priežasčių. Ant daugumos jo bibliotekos knygų buvo „bibliotekos antspaudas“ (tam tikra prasme), kuris patvirtindavo, kad lentelė priklauso bibliotekai.

Kilęs susidomėjimas

Jungtinę Karalystę pasiekus Asirijos radiniams, šalyje jie tapo sensacija. Vienas „asiromanija“ apsėstas žmogus buvo jaunas banknotų graviruotojas George'as Smithas. Pietų pertraukos metu jis lankydavosi Britų muziejuje ir studijavo kiekvieną prieinamą knygą apie Asiriją. 1861 metais muziejus pasiūlė jam išsvajotąjį darbą: jis turėjo surūšiuoti lenteles ir suklijuoti jų fragmentus į pilnas formas. Rūšiuodamas lenteles jis padarė įspūdingą atradimą – atrado istoriją apie didįjį potvynį, kuri akivaizdžiai priminė biblinę istoriją apie Nojų. G.Smithas net skaitė viešą paskaitą apie šį įvykį – o jojek lausytoju buvo net ir tuometinis šalies ministras pirmininkas Williamas Gladstone'as.

Laikraštis „Daily Telegraph“ skyrė paramą G.Smitho siekiui surasti trūkstamą „potvynio istorijos“ lentelės gabaliuką Ninevijos griuvėsiuose. Neįtikėtina, tačiau jis jį rado – ir trūkstamas fragmentas padėjo užpildyti spragą (nors gabaliukas buvo ir iš senesnės „potvynio istorijos“ versijos).

Bibliotekos dabartis ir ateitis

Bibliotekos lentelės nuo pat jų atradim buvo Britų muziejuje o. Šiandien atrinktas lenteles galima pamatyti muziejaus 55 kambaryje (vėlesnės Mesopotamijos galerija), arba naudojantis „Google Street View“ programa. Didžioji bibliotekos dalis eksponuojama parodoje „Aš esu Ašurbanipalas: pasaulio karalius, Asirijos karalius“.

Nors jau daug kas žinoma apie kai kurias bibliotekos knygas, tačiau apie pačią biblioteką žinome gerokai mažiau. Lentelės nebuvo rastos pačioje bibliotekoje – todėl mes mažai žinome apie jų laikymą. Ir nors buvo padaryta didelė pažanga surenkant lenteles iš gabaliukų, nėra žinoma, kiek vienu metu lentelių turėjo Ašurbanipalas.