Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija

Nauji duomenys pribloškė mokslininkus: garsioji skulptūra dvigubai senesnė už Stounhendžą

2021-03-25 (0) Rekomenduoja   (36) Perskaitymai (385)
    Share

Kuo senesni laikai, tuo mažiau radinių iš tos epochos. Taip yra dėl to, kad daugelis žmonių naudojamų medžiagų – medis, oda, audiniai – paprasčiausiai ilgai neišsilaiko, ir kalbant poetiškai, žemė ir laikas juos nenumaldomai praryja. Todėl Šigiro stabas šiuo atveju yra tikras stebuklas.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ši medinė statula su daugybe į kaukes panašių veidų buvo sukurta prieš tūkstančius metų – ir per visus tuos tūkstantmečius išliko, nes nugulė rūgščioje, antimikrobinėje durpinėje aplinkoje: Šigiro durpyne Uralo kalnuose, Rusijoje.

Ir dabar paaiškėjo, kad statula yra dar senesnė, nei manyta iš pradžių. Daug senesnė.

Stabas, sudarytas iš dešimties dalių, buvo atrastas 1890 m – ir iš pradžių buvo vertinamas kaip tiesiog įdomybė, totemą primenantis stulpas, panašus į drožinius iš senųjų laikų. Jo tikroji reikšmė nebuvo suvokta daugiau nei šimtmetį. Tik praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį atliktas datavimas radioaktyviąja anglimi atskleidė, kad Šigiro stabas yra daug senesnis, nei spėta – paaiškėjo, kad jo amžius siekia apie 9750 metų.

Mokslininkai liko apstulbę. Ne tik dėl įspūdingo artefakto išlikimo per tiek metų, bet ir dėl to, kad daugelis ekspertų manė, jog toks meno stilius tų laikų žmonėms buvo dar per daug įmantrus.

Ir tada 2018 m. sprogo dar viena bomba. Pirmasis datavimas radioaktyviąja anglimi buvo atliktas matuojant išorinį stabo fragmentą, kurį veikė aplinkos sąlygos ir konservavimas, bet dabar mokslininkų komanda atliko naują analizę – naudodama mėginį, paimtą iš nesugadinto artefakto šerdies. Ir nustatė, kad radinio amžius artėja prie 11 600 metų.

 

Tačiau trys mokslininkų komandos nariai – archeologai Thomas Terbergeris iš Getingeno universiteto Vokietijoje, Michailas Žilinas iš RAS Archeologijos instituto Rusijoje ir Svetlana Savčenko iš Sverdlovsko regioninio muziejaus Rusijoje – dabar dar kartą pakartotinai ištyrė matavimų radioaktyviąja anglimi rezultatus. Ir priėjo išvados, kad statula yra dar senesnė.

Atrodo, kad skulptūroje naudojama mediena yra apie 12 250 metų senumo. Kadangi Šigiro stabas buvo pagamintas iš maumedžio kamieno, turėjusio 159 rieves, tai rodo, kad statula buvo išdrožta maždaug prieš 12 100 metų – maždaug 500 metų anksčiau, nei parodė 2018 metų analizė.

Tai rodo, kad skulptūra buvo sukurta paskutinio ledynmečio pabaigoje (ir holoceno epochos pradžioje). Palyginimui, manoma, kad Stounhendžas buvo pastatytas tik prieš 5000 metų.

„Stabas buvo išdrožtas didelių klimato pokyčių metu, kai ankstyvieji miškai per šiltesnį vėlyvąjį ledynmetį plito į poledyninę Euraziją, – „The New York Times“ pasakojo T.Terbergeris. – Kraštovaizdis keitėsi, ir menas – figūriniai dizainai ir natūralistiniai gyvūnai, piešti ir išraižyti ant uolų – taip pat keitėsi, galbūt padėdamas žmonėms dorotis su sudėtinga aplinka, kurioje jie susidūrė“.

 

Nors negalime tiksliai žinoti, kam buvo naudojamas Šigiro stabas, tačiau jo egzistavimas rodo, kad andainykščiai žmonės jau vertino meniškumą ir meistriškumą. Atrodo, kad stabą sukūrę žmonės jau suvokė ir vertino simbolizmą, kai tuo tarpu ligi šiol ekspertai manė, kad tai prasidėjo daug vėliau.

Tyrėjų teigimu, objektų, įrodančių tokį kultūros ir dvasingumo lygį, nebuvimas archeologiniuose dokumentuose negali būti laikomas pačios kultūros nebuvimo įrodymu. Šigiro stabą sukūrę žmonės aiškiai turėjo medienos formavimo ir drožimo įgūdžių – ir vargu ar šis artefaktas buvo vienintelis tokio pobūdžio objektas.

Tiesą sakant, skulptūros drožybos geometrija atitinka panašius elementus, pastebimus visoje to laikotarpio Europoje. Tad iš tiesų išskirtiniu yra ne pats Šigiro stabas, bet jo išlikimo aplinkybės.

 

Tyrėjai mano, kad statula galimai vaizduoja medžiotojus-rinkėjus, kurie mezolito laikotarpiu apgyvendino Uralą, gyveno turtingą ir sudėtingą dvasinį gyvenimą – ir kad labai, labai nedaugelis jų sukurtų objektų išliko iki mūsų dienų.

„Turime įsisąmoninti, kad medžiotojai rinkėjai turėjo sudėtingus ritualus ir sugebėjo labai rafinuotai išreikšti idėjas bei meną, – 2018 m. „The Guardian“ sakė T.Terbergeris. – Šie dalykai prasidėjo ne nuo žemdirbių, bet nuo medžiotojų rinkėjų“.

Urale yra išsibarstę daug durpynų, ir kai kuriuose jų taip pat rasta tūkstančių metų senumo medinių dirbinių. Tačiau dauguma tų durpynų lieka neištirti – nes kasinėjimų ekspedicijos yra brangios ir trunka daug laiko. Tačiau kartu tai yra ir viltis, kad ateityje sulauksime dar nemažai įspūdingų atradimų.

Tyrimas buvo paskelbtas „Quaternary International“.

Parengta pagal „Science Alert“.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(36)
Neverta skaityti!
(0)
Reitingas
(36)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
152(0)
139(0)
48(1)
47(3)
35(1)
30(2)
30(3)
26(0)
26(0)
23(1)
Savaitės
190(0)
188(0)
183(0)
183(0)
175(0)
Mėnesio
301(3)
289(0)
289(6)
288(2)
287(1)