Mumifikuotos papūgos Atakamos dykumoje atskleidė tamsiąją istorijos pusę – tai buvo praktikuojama tūkstančius metų (Video)

Tačiau šioje nepaprastai sausoje vietoje negailestingas buvo ne tik klimatas. Senovės gyventojai Atakamoje, kuri nėra tinkamiausia vieta gyventi, prekiavo viskuo, kuo tik galėjo.

Viena iš tokių geidžiamų prekių buvo ryškios spalvingų paukščių plunksnos, atgabentos į dykumą. Šie paukščiai niekada negyveno šioje dykumoje, tačiau buvo palaidoti joje.

Naujame tyrime, kuriame dalyvavo Pensilvanijos valstijos universiteto antropologijos archeologas Jose Caprilesas,  bespecializuojantis tiriant egzotiškas ikikolumbinės Amerikos kultūros keistenybes, ir jo motina ornitologė Eliana Flores Bedregal, buvo tiriama daugiau nei dviejų dešimčių mumifikuotų ir iš dalies mumifikuotų papūgų, rastų Atakamos dykumoje, gyvenimas ir mirtis.

Atliekant tyrimą buvo tiriamos mažiausiai šešios papūgų rūšys, iš penkių dykumos archeologinių vietų, kurių liekanos datuojamos  tarp 1100–1450 m.

„Atogrąžų paukščių plunksnos buvo vienas reikšmingiausių ekonominio, socialinio ir šventojo statuso simbolių ikikolumbinėje Amerikoje“, - rašo autoriai savo tyrime.

Anduose pagaminti drabužiai ir tekstilė su įvairiaspalvėmis tropinių papūgų plunksnomis demonstravo  galią, prestižą ir išskirtinumą, o tokius drabužius ypač vertino politinis ir religinis elitas.

Tačiau, spalvingi paukščiai tikriausiai nelaisvėje gyveno varganai, toli nuo kadaise jų namais buvusių Amazonės atogrąžų miškų.

Kartais plunksnos buvo išpešamos kitur ir į Andus importuojamos specialiuose konteineriuose, tačiau čia analizuotų 27 papūgų ir arų liekanos rodo, kad daugybė kitų paukščių buvo specialiai atvežti į dykumą dėl savo plunksnų.

Plunksnų prekyba regione prasidėjo daug ankščiau nei tirtos, bent jau apie 5000 m. pr. m. e. Po tūkstančių metų plunksnos vis dar buvo branginamos savybės, naudojamos drabužiuose, kepurėse, galvos apdangaluose ir kituose papuošaluose.

Dauguma naujame tyrime ištirtų mumifikuotų paukščių iš pradžių buvo rasti archeologinėje vietovėje „Pica 8“, esančios netoli oazės bendruomenės Atakamos dykumoje, kuri vis dar egzistuoja iki šiol.

Kažkada žmonės čia palaidojo paukščius šalia savęs.

Kartais gyvūnai buvo išdėstyti sudėtingomis pozicijomis, atkišus snapus ir iškišus liežuvius, galbūt jie buvo susieti su ritualinėmis praktikomis – papūgų sugebėjimą imituoti žmogaus kalbą. Kitiems buvo išskleisti sparnai, tarsi amžinai kiltų pomirtiniame pasaulyje.

„Mes visiškai neįsivaizduojame, kodėl jie buvo taip mumifikuoti. Panašu, kad jie buvo išdarinėti per kloaką (bendrą tuštinimosi ir reprodukcijos angą). Balzamuoti paukščiai buvo suvynioti į tekstilę ar maišus“, - sako Caprilesas.

Aišku yra tai, kad bvo nelengva atgabenti šiuos paukščius į dykumą. Mokslininkai mano, kad gabenant lamų karavanais, kelionė iš Amazonės būtų užtrukusi mėnesius, nors gali būti, kad kai kurie paukščiai buvo įsigyti iš arčiau dykumos esančių regionų.

Atgabenti į dykumą, paukščiai buvo laikomi vertingais augintiniais, kurie buvo branginami dėl savo nuostabios plunksnų paletės.