„Nepaprastas atradimas, apie kurį bus kalbama visame pasaulyje“: senosios Europos širdyje aptikti devynių paslaptingųjų senovės žmonių kaulai

Italijos kultūros ministerija apie atradimą paskelbė šeštadienį – pasak pranešimo, San Felice Circeo miestelyje (esančiame už 90 kilometrų į pietryčius nuo Romos) esanti Guattari grota yra „viena reikšmingiausių vietų neandertaliečių istorijoje“. 1939 metais čia taip pat buvo rasta neandertaliečio kaukolė.

Radinį sudaro suakmenėję kaulai: kaukolės ir jų fragmentai, du dantys ir kiti kaulų fragmentai. Seniausios liekanos yra neandertaliečio, gyvenusio prieš daugmaž 100 000-90 000 metų – o likę aštuoni, manoma, prieš 50 000-68 000 metų, sakoma Kultūros ministerijos pranešime.

Kasinėjimai, pradėti 2019 m., apėmė dar neištirtą urvo dalį, įskaitant ežerą, kurį pirmiausia paminėjo antropologas Alberto Carlo Blancas, 1939 m. atradęs pirmąją neandertaliečio kaukolę.

Italijos Kultūros ministras Dario Franceschini radinį pavadino „nepaprastu atradimu, apie kurį bus kalbama visame pasaulyje“.

Antropologas Mauro Rubini teigė, kad didelis palaikų skaičius rodo, jog neandertaliečių populiacija buvo nemaža – „pirmoji žmonių visuomenė, apie kurią galime kalbėti“.

Archeologai teigė, kad urvas puikiai išsaugojo ir 50 000 metų senumo gamtinę aplinką. Urve randamos ir suakmenėjusios gyvūnų liekanos – dramblio, raganosio ir milžiniško elnio – kas, be kita ko, atskleidžia šios vietovės florą ir fauną bei klimato istoriją.

Apie neandertaliečius

Neandertaliečiai (Homo neanderthalensis) – viena iš kelių žmonių rūšių, išnykusi prieš daugmaž 40 000 metų – tais laikais, kai jau gyveno ir šiuolaikiniai žmonės Homo sapiens. Jų išnykimo priežastis nėra žinoma: viena iš versijų teigia, kad prie to prisidėjo šiuolaikiniai žmonės, bet paskutiniu metu tarp mokslininkų vis labiau populiarėja idėja apie tai, kad didelę įtaką jų išnykimui padarė ir besikeičiantis klimatas bei šį reiškinį sekę pokyčiai: žemi, kresno sudėjimo neandertaliečiai buvo prisitaikę gyventi vėsioje aplinkoje ir medžioti ledynmečio gyvūnus, bet ledynams traukiantis ir klimatui šylant, aplinka tapo patogesnė lieknesniems ir aukštesniems Homo sapiens, kurie neandertaliečius galiausiai asimiliavo.

Paskutinių dešimtmečių moksliniai tyrimai rodo, kad populiariojoje kultūroje įsitvirtinęs neandertaliečių kaip žemo intelekto primityvių ir brutalių individų įvaizdis taip pat yra smarkiai klaidingas: Homo neanderthalensis smegenys buvo didesnės už Homo sapiens smegenis, neandertaliečiai gaminosi aukštos kokybės įrankius ir ginklus (kai kuriais atvejais net ir labiau sofistikuotus, nei Homo sapiens), o taip pat ir rūbus.

Jie taip pat keliavo (Viduržemio) jūra, pažinojo ir naudojo gydomuosius augalus, mokėjo gaminti maistą keliais būdais (kepti, virti ir net rūkyti) ir jį kaupti, pasižymėjo simboliniu mąstymu (gamino papuošalus, laidojo mirusiuosius) ir kūrė meną: tiek muziką (kaip leidžia spręsti 1995 metais Slovėnijoje surasta kaulinė fleita), tiek piešinius ant urvų sienų.

Genetiniai tyrimai taip pat rodo, kad neandertaliečiai aktyviai kryžminosi su šiuolaikiniais žmonėmis: beveik visi europiečiai savyje turi vidutiniškai iki 2 proc. neandertaliečio genų.

Pirmą kartą Homo neanderthalensis buvo atrasti 1856 metais Neanderio slėnyje Vokietijoje.

Vis dėlto apie neandertaliečius (kaip ir apie kitas senovines žmonių rūšis) žinoma dar ganėtinai mažai, tad šie senovės žmonės mokslui dar yra pakankamai paslaptingi.

Parengta pagal phys.org