Už Stounhendžą daugiau nei 2500 metų senesnės statinių liekanos liudija senovinį kultą

Saudo Arabijoje užfiksuota daugiau nei 1000 paslaptingų statinių, vadinamų „mustatilais“ (arabų kalba tai reiškia „stačiakampį“). Nors jų išvaizda skiriasi, paprastai statiniai yra stačiakampio formos ir dažnai susideda iš dviejų platformų, sujungtų sienomis. Archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad kai kurių mustatilų centre buvo erdvė, apjuosta akmenine siena, o šios viduryje – stačias akmuo.

Naujasis tyrimas sustiprina ankstesnių tyrinėtojų pasiūlytą teoriją, kad mustatilai turėjo ritualinę paskirtį – ir be kita ko, pateikia įrodymų, kad tai buvo galvijų kulto dalis.

„Šiaurės vakarų Arabijos mustatilai yra seniausia tokio dydžio ritualinė zona visame pasaulyje, ankstesnė už Stounhendžą daugiau nei 2500 metų“, – sako Saudo Arabijos Karalystės aeroarcheologijos direktoriaus padėjėja Melissa Kennedy.

„Šios struktūros dabar gali būti interpretuojamos kaip ritualinės instaliacijos, datuojamos šešto tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaiga. Naujausi kasinėjimai atskleidžia ankstyviausius galvijų kulto pėdsakus Arabijos pusiasalyje“, – moksliniame žurnale „Antiquity“ skelbia tyrėjų grupė.

Komandos tyrimas atskleidė, kad „šie paminklai yra architektūriškai sudėtingesni, nei manyta anksčiau – juose yra kameros, įėjimai ir ortostatai [stačios akmens plokštės]“, – rašo komanda.

Kasinėjimai Arabijoje

Kai kurie iš mustatilų buvo išplėšti ar pažeisti, tačiau 2019 m. mokslininkams pavyko atkasti nesujudintą struktūrą. Tyrėjai nustatė, kad viduje buvo daug galvijų kaulų ir ragų, taip pat avių, ožkų ir gazelių liekanų.

Šios liekanos buvo rastos kameros centre (kameros, kuri buvo apjuosta akmeninėmis sienomis) šalia didelio stačio akmens – todėl mokslininkai mano, kad tai buvo žmonių, dalyvavusių ritualinėse apeigose, susijusiose su galvijų kultu, atnašautos aukos. Šis kultas galėjo būti dedikuotas su galvijais susijusioms dievybėms ar antgamtinėms jėgoms.

Atsižvelgiant į tai, kad raštas tuo metu dar nebuvo išrastas, tikslių žinių apie kultą nėra.

„Šių mustatilų architektūra leidžia manyti, kad jų naudojimas apėmė ir procesijų elementą“, – rašoma moksliniame straipsnyje.

Archeologai toje pat vietoje taip pat aptiko ir tuo pačiu laikotarpiu datuojamo uolų meno pavyzdžių – kas patvirtina idėją, kad mustatilai buvo naudojami kaip galvijų kulto dalis. Uolų meno pavyzdžiai vaizduoja „galvijų ganymo ir medžioklės scenas“, rašo komanda.

Struktūros yra tokios didelės ir iškilios, kad tikrai panašu, jog galėjo atlikti ritualinę funkciją, teigia tyrėjai. Be to, ilgosios sienos yra ne aukštesnės nei pusė metro – o ai reiškia, kad konstrukcijos negalėjo būti naudojamos tiesiog kaip gyvūnų aptvarai, sako jie.

Galvijų kaulų ir ragų atradimas struktūrų viduje papildo įrodymus, kad maždaug prieš 7000 metų aplinka šiame regione buvo drėgnesnė nei šiandien.

„Aplinka tuo laikotarpiu tikrai buvo daug drėgnesnė, tai žinome iš paleoklimatologinių duomenų, surinktų iš viso Arabijos pusiasalio, – sako M.Kennedy. – Galvijams reikia daug vandens, kad jie išgyventų – todėl radus šiuos nuostabiai gerai išsilaikiusius galvijų ragus, pradedame geriau suprasti, koks buvo vėlyvasis neolitas šioje Arabijos pusiasalio dalyje“.

Dar daugiau paslapčių

Esama ir dar daug paslapčių, susijusių su mustatilais, kurias dar reikia išspręsti. Pavyzdžiui, kodėl keli mustatilai buvo pastatyti ant ant ugnikalnių šlaitų?

„Nesame visiškai tikri, kodėl jie buvo pastatyti ant ugnikalnių, – sako projekto direktorius Hughas Thomasas. – Galbūt kai kurias iš šių struktūrų įkūrus iškiliose kraštovaizdžio vietose – tokiose kaip ugnikalniai – jos galėjo būti naudojami kaip kraštovaizdžio žymenys ar galbūt teritoriniai žymenys, atskiriantys ganyklų teritorijas?“

„Kas tikrai įdomu, tai, kad kai kurie mustatilai yra gerai matomi, o kiti – beveik paslėpti. Atrodo, kad beveik nesama nuoseklumo, kas yra labai neįprasta“, – teigė jis.

Mokslininkų komanda planuoja ateityje atlikti ir daugiau kasinėjimų – ir ištirti struktūras pasitelkdama geografinę informacinę sistemą (GIS), sako projekto direktorius.

Parengta pagal „Live Science“.