Egipto istorija
.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Mokslininkai teigia, kad seniai dingusi Nilo atšaka Egipte gali paaiškinti kelių senovinių piramidžių buvimo vietą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Senovės Egipto gyventojai sirgo įvairiomis ligomis, daugelis jų pasireiškia šiandien. Pavyzdžiui, daugelis vyrų ir moterų kentėjo nuo dantų skausmo – jie valgė duoną ir kitus maisto produktus, sukeliančius dantų ėduonį, o medicina jam gydyti nebuvo gerai išvystyta.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Egipto Aukščiausiosios senienų tarybos generalinis sekretorius Mostafa Waziri pranešė, kad bendra Egipto ir Amerikos archeologinė ekspedicija aptiko didžiulės valdovo Ramzio II statulos viršutinę dalį.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Senovės egiptiečiai turbūt geriausiai žinomi dėl to, kaip jie elgėsi su mirusiaisiais – statė milžiniškas piramides ir įrenginėjo požemines kapavietes, pripildydami jas prabangiais lobiais ir artefaktais. Be to, egiptiečiai garsėjo tuo, kad daugelį neseniai mirusių žmonių mumifikuodavo, kad išsaugotų jų kūnus.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Jei kelionės laiku tikrai egzistuotų ir galėtume vykti bet kur, kurį laikmetį pasirinktumėte?
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
2022 m. kasinėdami senovėje ant Egipto kranto įkurdinto Taposiris Magna miesto griuvėsius, po viena iš šventyklų archeologai aptiko ilgą ir įspūdingą tunelį, specialistų iš karto pavadintą geometriniu stebuklu.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Archeologų teigimu, 1900 metų senumo Budos skulptūrėlė, aptikta senovės Egipto uostamiestyje Berenikėje, greičiausiai priklausė emigrantui iš Pietų Azijos.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Senovės Egipto klūpinčio žmogaus statulos, laikančios nedidelę faraono figūrėlę, atradimas archeologams laužo galvą ištisus dešimtmečius. Tačiau dabar nauji tyrimai atskleidė tiesą apie paslaptingą statulą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Anemijai būdingas hemoglobino ir (arba) eritrocitų kiekio kraujyje sumažėjimas. Galiausiai tai lemia nesugebėjimą pernešti pakankamai deguonies, kad patenkintų kūno poreikius.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Manoma, kad Romos imperatorius Klaudijus galėjo įkvėpti Denderos šventykloje rastus darbus.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Tyrėjai naudojo nedidelę kamerą, kad ištirtų kambarį, į kurį nė viena žmogaus koja nebuvo įkėlusi kojos kelis tūkstančius metų. Rezultatai parodė, kad Gizos piramidės vis dar turi savo paslapčių.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Egipto piramidės, iškylančios iš Gizos smėlio, yra žmogaus išradingumo ir inžinerijos įrodymas. Šie didingi statiniai, iškilę kaip senovės faraonų kapavietės, stovi jau tūkstančius metų.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Ekspertai teigia, kad mumifikacija galbūt niekada nebuvo skirta senovės egiptiečių kūnams išsaugoti po mirties – o tai labai prieštarauja paplitusiam supratimui apie šią praktiką.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Mažai kas nėra girdėję apie Kleopatrą, vieną garsiausių moterų istorijoje. Ji prisimenama kaip gundanti femme fatale, ne tik Julijaus Cezario meilužė, bet ir Marko Antonijaus žmona, o jos savižudybė pažymėjo Egipto prijungimą prie Romos imperijos.