| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Kaip pasipiktinę Prahos gyventojai išmetė savo politikus pro langą ir sukėlė vieną kruviniausių ir ilgiausių istorijoje Europos karų – tai nebuvo toks pirmas įvykis miesto istorijoje (Foto, Video)
|
(
(
|
1618 m. šie geri tarpusavio santykiai staiga pasibaigė, kai karalystės įpėdinis Ferninandas, atsidėjęs katalikas, palaikantis kontrreformaciją (norėdamas vėl įvesti katalikybę Europoje), perėmė valdžią ir sugebėjo ilgainiui pašalinti didžiąją dalį protestantų bajorų – tiek, kad jų susirinkimas būtų panaikintas. 1618 m. gegužės 23 d. keli iš šių protestantų didikų, suprantama, įsiuto ir nuvyko į Bohemijos kanceliariją, kur susidūrė su keturiais katalikų lordais, reikalaudami žinoti protestantų didikų vaidmenį žlugus susirinkimams. Du katalikų lordai, grafas Vilemas Slavata iš Chlumo ir grafas Jaroslavas Borzita iš Martinice, didžiavosi savo veiksmais ir greitai prisiėmė atsakomybę, manydami, kad jie bus tiesiog suimti. Protestantų lordai turėjo kitų planų. Vienas iš grupės lyderių, grafas Matyášas von Thurnas, katalikams pareiškė: „Jūs esate mūsų ir mūsų religijos priešai... ir bandėte priversti protestantus priimti savo religiją prieš jų valią“. Tada jis pareiškė susirinkusiai miniai: „Jei mes paliksime šiuos vyrus gyvus, mes prarastume savo religiją... “.
Netrukus po to minia abu grafus kartu su sekretoriumi Philipu Fabriciumi išmetė pro trečio aukšto langus. Neįtikėtina, bet visi trys išgyveno kritimą, taip pat ir visą įvykį, nors protestantų minia stebėjo įvykius. Vėliau buvo pateiktos dvi labai skirtingos katalikų lordų išgyvenimo versijos. Katalikai teigė, kad Mergelė Marija ir angelai juos sučiupo ir švelniai padėjo ant žemės. Reaguodami į tai, protestantai teigė, kad tiesiai po langais buvo didelė krūva mėšlo, kuri sušvelnino jų kritimą. Praėjus vieneriems metams po antrosios defenestracijos, katalikų įpėdinis Ferdinandas II tapo Šventosios Romos imperatoriumi ir Bohemijos karaliumi; nepatenkinti pasirinkimu, protestantų lordai netrukus jį nušalino, tačiau jau kitais metais, 1620 m. lapkričio 8 d., Ferdinandas Baltojo kalno mūšyje laimėjo Bohemiją - pirmąjį mūšį, kuris tapo Trisdešimtmečiu karu – konfliktų serija, sukėlusi stulbinančius aštuonis milijonus žuvusiųjų, todėl tai buvo vienas iš kruviniausių konfliktų istorijoje. Trisdešimtmetis karas baigėsi daugybe sutarčių (vadinamų Vestfalijos taika), dėl kurių ketverius metus buvo deramasi Osnabriuke ir Miunsteryje. Galutinė sutartis - Miunsterio taika - buvo pasirašyta 1648 m.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| |||||||||||
Įdomiausi
75
(0)
.png)
.png)
