Septynmetis karas – globalus konfliktas, vykęs net penkiuose žemynuose ir pramintas „Pirmuoju pasauliniu karu“: tarpusavyje susikovė beveik visos Europos galybės – o koks buvo ATR vaidmuo? (Foto, Video)

Septynmetis karas Europoje

Septynerių metų karas prasidėjo ten, kur 1748 m. nutrūko Austrijos įpėdinystės karas: didėjant priešiškumui tarp Prūsijos, kuriai vadovavo Frederikas Didysis, ir Rusijos.

Pagal Aix-La-Chapelle (arba Acheno) sutartį Silezija iš Austrijos atiteko Prūsijai, sukėlusi Rusijai nerimą dėl didėjančios Frederiko įtakos regione. Savo ruožtu Frederikas pasveikino dar vieną karą, kuriame jis galėjo įgyti dar daugiau teritorijų.

Didėjant įtampai tarp supervalstybių, Europos aljansų sistema pasikeitė vadinamojoje „diplomatinėje revoliucijoje“: Rusija netrukus susivienijo su Prancūzija ir Austrija prieš Didžiąją Britaniją, Prūsiją ir Saksoniją.

Frederikas žengė pirmąjį žingsnį, pradėdamas karą Europoje, kai 1756 m. rugpjūčio mėn. Įsiveržė į Saksoniją, greitai užėmė Leipcigą ir Dresdeną, prieš pradėdamas pulti Bohemiją.

Po 1757 m. gegužę nepavykusios Prahos apgulties jis pelnė ankstyvas pergales Rossbache 1757 m. lapkričio 5 d., kai Prūsijos pajėgos nugalėjo Prancūziją ir Austriją, ir vėl per Liuteno mūšį 1757 m. gruodžio 5 d., kuriame prūsai nugalėjo Austriją. Būtent prie Liuteno Frederikas ėmė mažiau pasikliauti kardų meistriškumu ir labiau ugnies jėga, kad neatsiliktų nuo pažangių oponentų ginklų.

Prūsijos priešai netrukus kontratakavo: 1760 m. spalio mėn. Rusijos ir Austrijos pajėgos užėmė Berlyną, kuris tuo metu buvo Prūsijos sostinė. Rusai ir austrai pasitraukė, kai Prūsijos pastiprinimas atvyko atkovoti savo sostinę.

Prūsija turėjo persvarą kare, bet už didelę kainą. Reikėjo stebuklo norint užbaigti karą. Tas stebuklas įvyko, kai 1762 m. Rusija pasitraukė iš karo po jos lyderės carienės Jelizavetos mirties ir jos sūnėno caro Petro III pakilimo į sostą.

Abiejų Tautų Respublika karo metu liko neutrali, nors per ją žygiavo svetimos kariuomenės – visų pirma Rusijos.

Hubertusburgo sutartis

Hubertusburgo sutartis (dar vadinama Hubertusburgo taika) tarp Austrijos, Prūsijos ir Saksonijos buvo pasirašyta praėjus penkioms dienoms po Paryžiaus sutarties 1763 m. vasario 15 d.

Pagal sutartį, Austrijos erchercogas Juozapas tapo Šventosios Romos imperatoriumi, o Silezija ir Glacas atiteko Prūsijai, dar labiau sustiprindama Frydricho Didžiojo ir Prūsijos galią ir įtaką.