Legendinis ir net uždraustas Sadamo Huseino Koranas, parašytas jo paties krauju – knygai vos per dvejus metus buvo panaudota net 27 litrai Irako diktatoriaus kraujo: kam to prireikė ir kodėl tai net šiandien kelia pasipiktinimą? (Foto, Video)

Kraujo Koraną Saddamas užsakė 1998 m. balandžio 28 d., jo 61-ojo gimtadienio proga.

Diktatorius buvo neseniai vėl priėmęs islamo tikėjimą po to, kai jo sūnus Udayas Husseinas vos išgyveno per pasikėsinimą 1996 m. gruodžio 12 d. 2000 m.

Paskelbtame oficialiame laiške Saddamas paaiškino, kad knyga skirta padėkoti Dievui už apsaugą nuo „sąmokslų ir pavojų“ patirtų per visą jo ilgą politinę karjerą.

Parašyti knygą Saddamas pavedė kaligrafui Abbasui Shakirui Joody al-Baghdadi. Per ateinančius dvejus metus slaugytoja iš viso nuleido 27 litrus Saddamo kraujo ir pristatė jį al-Baghdadi, kuris, apdorojęs jį cheminėmis medžiagomis, kad stabilizuotų, naudojo skystį rašydamas šventąją islamo knygą – viso 114 skyrių ir 6000 eilučių.

Baigta 2000 m., knyga yra 605 puslapių ir parašyta dviejų centimetrų aukščio raidėmis, o puslapio kraštai dekoruoti mėlyna, raudona ir juoda spalvomis. Puslapiai, įrėminti aukso krašto rėmeliuose, buvo demonstruojami tam skirtame paviljone Bagdado Umm al-Ma’arik arba „Visų mūšių motinos“ mečetės centre.

Mečetę, pradėtą ​​maždaug tuo pačiu metu, kaip ir Kraujo Koranas, ir baigtą statyti 2001 m., Saddamas pastatė švęsdamas savo tariamą pergalę prieš koalicijos pajėgas 1990–1991 m. Persijos įlankos kare.

Joje yra minaretai, primenantys „Scud“ balistines raketas ir „Kalašnikov“ šautuvus. Korano puslapius talpinantis paviljonas iš esmės buvo uždaras ir atviras tik ypatingiems Saddamo svečiams.

Kraujo Koranas nuo pat pradžių sukėlė ginčų audras tarp islamo dvasininkų. Pagal islamo įstatymus ar šariatą žmogaus kraujas laikomas najis arba rituališkai nešvarus, o viskas, ką jis paliečia, taip pat tampa nešvarus. Todėl krauju rašyti Koraną - šventą Dievo žodį - yra ypač draudžiama (harama).

Knygos kūrėjas Abbasas al-Baghdadi tai puikiai žinojo, tačiau negalėjo atsisakyti bijodamas Sadamo režimo represijų. Viename interviu 2003 m. Al Baghdadi, dabar gyvenantis JAV Virdžinijos valstijoje, pareiškė: „Nemėgstu dabar apie tai kalbėti. Tai buvo skaudi mano gyvenimo dalis, kurią noriu pamiršti“.

Taip pat diskutuojama dėl bendro kraujo, kurį Saddamas prisidėjo prie projekto, kiekio ir kiek iš tikrųjų jo buvo sunaudota knygai parašyti.

Daugumoje pasaulio šalių didžiausias kraujo kiekis, kurį žmogui leidžiama paaukoti per metus, yra maždaug trys litrai. Tokiu tempu Saddamui nuleisti 27 litrus kraujo prireiktų beveik devynerių metų, o ne vos dviejų.

Tai paskatino kai kuriuos spėlioti, kad kraujas yra ne Saddamo, bet galbūt iš politinių kalinių. Tačiau, kadangi liudininkų pasakojimai apie tikrąjį procesą yra labai prieštaringi, į šį klausimą vargu ar kada bus atsakyta.

Kraujo Koranas buvo demonstruojamas iki 2003 m. balandžio, kai JAV pajėgos užėmė Bagdadą. Kai mūšis apgaubė miestą, mečetės prižiūrėtojai išėmė knygą iš paviljono ir paslėpė saugoti. Tarp jų buvo šeichas Samarrai. Dabar jis yra vienas iš pagrindinių Kraujo Korano, kuris laikomas paslėptas po mečetės skliautu, dabar pervadintos Umm al-Qura arba „Visų miestų motina“, prižiūrėtojų.

Kaip Sammarai paaiškino 2010 m.: „Mes priėmėme sprendimą apsaugoti Koraną. Bet tai pamatyti dabar nėra lengva. Yra trys raktai ir nė vienas iš jų nėra laikomas vienoje vietoje. Aš turiu vieną, srities policijos viršininkas turi kitą, o trečiasis yra kitoje Bagdado dalyje.“

Kraujo Koranas lankytojams beveik niekada nerodomas. Dvasininkai ir politikai diskutuoja, ką su juo daryti. Nors jo sukūrimo metodas daro jį nešvarų ir šventvagišką, Kraujo Koranas vis dėlto yra Koranas ir todėl pagal islamo tradicijas negali būti sunaikintas.

Tačiau Kraujo Koranas yra prieštaringas ne tik teologiniu, bet ir politiniu požiūriu, nes daugelis dabartinės Irako vyriausybės narių baiminasi, kad jis ir kitos Sadamo epochos relikvijos gali būti „Ba'ath“ partijos atkūrėjų sąskrydžio vieta, todėl turėtų būti sunaikintas.

Tuo tarpu, nesibaigus diskusijoms, Kraujo Koranas lieka paslėptas už trijų užrakintų durų kaip vienas keisčiausių ir ilgiausiai gyvavusių Sadamo Husseino diktatūros reliktų.