Surado vikingų lobį, specialistų vadinamą „1000 metų senumo bitkoinais“

Neseniai atrastą lobį sudaro 87 sidabrinės monetos, 13 sulaužytų sidabrinių apyrankių ir dar keletas artefaktų, sakoma Meno salos labdaros ir paveldo agentūros „Manx National Heritage“ pranešime.

Lobyje yra „žymus“ laužyto sidabro kiekis – panašiai kaip ir Glenfabos lobyje, kuris Meno saloje buvo surastas 2003 m., sako vikingų laikų Airijos jūros regiono ekonomiką tyrinėjanti nepriklausoma tyrėja ir numizmatė Kristin BoBornholdt Collins iš Naujojo Hampšyro. Pasak jos, laužyto sidabro gabalai greičiausiai buvo sveriami ir atsižvelgiant į kokybę, buvo naudojami prekybinėse transakcijose.

Lobių ieškotoja mėgėja ir buvusi policijos pareigūnė Kath Giles lobį surado balandžio mėnesį. Tai – ketvirtasis moters istorinis radinys per trejus metus, įskaitant 2020 m. gruodį surastą vikingų auksinių ir sidabrinių juvelyrinių dirbinių lobį.

Įvertinusi naujai atrastą radinį, Meno salos tyrimų koronerė Jayne Hughes paskelbė jį esant „lobiu“. Nors šis terminas daugeliui asocijuojasi su fantastiškais turtais, pagal 2017 m. Meno salos lobių įstatymą pats terminas „lobis“ tereiškia ne mažiau kaip 300 metų senumo artefaktus, tarp kurių yra tauriųjų metalų arba mažiausiai dvi monetos.

Analizuodama surastą lobį, K.Bornholdt Collins patvirtino, kad jį sudaro monetos, nukaldintos Meno saloje, Airijoje, Anglijoje ir dabartinėje Vokietijos teritorijoje. „Kaip ir šių dienų monetos, daugelis jų turi monarcho atvaizdą“, – sakoma „Manx National Heritage“ archeologijos kuratorės Allison Fox pranešime. Rastose monetose vaizduojamas karalius Sihtrikas Šilkabarzdis – norvegų karalius, valdęs maždaug nuo 989 iki 1036 – o ant kitų monetų matyti Anglijos, Danijos ir Norvegijos karalius Knutas, Anglijos karalius Etelredas II ir Šventosios Romos imperatorius Otonas I.

Kai kurių monetų atvirkštinėje pusėje įspaustas „ilgasis kryžius“ – simbolis, kuris buvo naudojamas kaip nuoroda norint perlaužti monetas, kai reikėjo tik pusės monetos vertės, sako A.Fox. Tuo tarpu laužyto sidabro gabalai buvo „lanksčios atsiskaitymo sistemos dalis, kur vertė priklausė nuo sidabro svorio ir grynumo, – sako ji. – Tikimasi, kad monetose ir laužytame sidabre yra daugiau nei 90 proc. sidabro“.

Monetų datos rodo, kad lobis sudarytas taip, lyg jis laikui bėgant jis būtų buvęs pildomas tarsi taupyklė – ir ypač apie 1035 metus, sako K.Bornholdt Collins. „O likusiu metu tai tiesiogiai atspindi monetas, kurios cirkuliavo Meno saloje ir aplink ją XI amžiaus antrojo trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtajame dešimtmetyje“, – sako ji.

Labai panašiai kaip ir Glenfabos lobio atveju, naujasis lobis yra panašus į „piniginę, kurioje yra visų rūšių kreditinės kortelės, banknotai ir monetos, galbūt skirtingų šalių – pavyzdžiui, kai ruošiatės keliauti į užsienį – ir parodo Airijos jūros regiono valiutų įvairovę, kuri buvo prieinama to laikotarpio pirkliui ar salos gyventojui“, – aiškina numizmatė.

Ankstyviausias vikingų laikų tauriųjų metalų lobis datuojamas 950-aisiais, todėl šis radinys priklauso jau vėlesniems tos eros laikams. Taip pat tai yra ketvirtasis vikingų laikų lobis, atrastas Meno saloje per pastaruosius 50 metų, sako K.Bornholdt Collins.

Radinys dabar eksponuojamas naujojoje Mankso muziejaus Vikingų galerijoje, tačiau netrukus jis keliaus į Londoną, JK, kur jį Britų muziejuje tyrinės ir vertins Lobių vertinimo komitetas.

Parengta pagal „Live Science“.