Po Venecijos vandeniu – istorinis archeologų radinys: dėmesį patraukė paslaptingos struktūros

Tikėtina, kad aptikti archeologiniai radiniai yra iš ankstyvųjų viduramžių laikmečio, kuomet Venecija dar nebuvo įkurta.

„Objektai ir senovinio kelio liekanos buvo rastos Treporti kanale, šiaurinėje Venecijos lagūnos dalyje. Dabartiniai tyrimai patvirtino 1980-aisiais atliktus tyrinėjimus ir prielaidas, jog ši vieta anksčiau buvo sausumos teritorija“, – teigė Venecijos jūrų tyrimų instituto geofizikė ir tyrimo, publiktuoto liepos 22 dieną žurnale „Scientific Reports“ autorė Fantina Madricardo.

Tikėtina, jog teritorijoje yra keletas buvusių nedidelių gyvenviečių liekanų ir kelių, vedančių į netoliese buvusius prekybos taškus.

„Venecijos lagūna susiformavo kylant bendram jūros lygiui po paskutinio apledėjimo, taigi, tai buvo ilgalaikis procesas. Kiek mums yra žinoma, nuo Romos imperijos laikų – maždaug prieš 2000 metų – jūros lygis čia paliko iki 2,5 metrų“, – portalui LiveScience teigė F. Madricardo.

Mokslininkai, išanalizavę turimus duomenis nustatė, kad kol ši teritorija nebuvo po vandeniu, čia buvo mažiausiai vienas pagrindinis kelias.

Venecija gyvuoja jau šimtmečius, tačiau nėra jokių rašytinių šaltinių, jog šis miestas egzistavo Romos imperijos laikais. Archeologai mano, kad didesnė gyvenvietė dabartinėje Venecijos teritorijojė ėmė formuoti jungiantis pavienėms gyvenvietėms šiose apylinkėse ir aplink buvusiose salose po Vakarų Romos imperijos griūties ketvirtame amžiuje.

Venecijos teritorijoje buvo rasta ir romėniškų dirbinių, tačiau mokslininkai vis dar nėra tikri, ar šiose vietose Romos imperijos laikais žmonės gyveno didesnėse teritorijose, o ne tik pavienėse gyvenvietėse.

F. Madricardo ir jos komanda archeologinių radinių ieškojo naudodami elektroninius hidroakustinius prietaisus (sonarus) ir nardydami po vandeniu. Treporti kanale buvo aptikta 12 struktūrų, išdėstytų šiaurės rytų kryptimi maždaug 1140 metrų ruože. Struktūros yra 2,7 metų aukščio ir 52 m ilgio ir, tikėtina, yra senovinio kelio pagrindas, buvosio šalia to meto kaimų.

Archeologai po vandeniu atrado ir akmenų, kurių viršutinė pusė buvo labiau nugludinta, o apatinė – ovali. Panašūs akmenys buvo naudojami Romos imperijos kelių viršutiniam sluoksniui tiesti.
Mokslininkai taip pat aptiko ir struktūras, buvusias žemiau kelio – maždaug 9 metrų gylyje. Tikėtina, kad tai – senovinės prieplaukos, kuri buvo pastatyta kanale palei senovinį kelią, liekanos.

F. Madricardo ir jos kolegos tikina, kad senovinis kelias, sujungtas su prieplauka ir gyvenvietėmis, turėjo sąsajas su kitais keliais ir sudarė tam tikrą tinklą. Manoma, kad šie keliai anuomet galėjo jungti gyvenvietes pietinėje dabartinės lagūnos zonoje, su Romos imperijos laikų prekyviete Altinum, buvusia šiaurinėje dabartinės lagūnos dalyje.

Manoma, kad kelias buvo nutiestas per smėlėtą kalvagūbrį, maždaug toje vietoje, kur dabar yra susiformavusios labiausiai nutolusios Venecijos lagūnos salos.

Be to, manoma, kad didžioji kelio dalis buvo apsupta vandens. Palei kelią būta ir pavienių gyvenviečių – tai įrodo ir archeologiniai radiniai šalia buvusio kelio – stogų dangos plytelės, plytos, puodų duženos.

Žinoma, tyrimus apsunkino didžiuliai vietovės pokyčiai 19-20 amžiuje, kuomet vyko sparti Venecijos plėtra, buvo pristatyta didelių prieplaukų, dirbtinių salų, barjerų ir kitų konstrukcijų.

Tikimasi, jog ateityje bus galimybė Venecijos lagūnos dugną ištirti išsamiau. Tačiau kol kas mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kada atrastas senovinis kelias buvo nutiestas ir kiek laiko jis buvo naudojamas, iki kol jį paskandino jūros bangos.

Nors vietovė per pastaruosius 200 metų smarkiai paskeitė, F. Madricardo viliasi, kad radinius iš lagūnos dugno bus galima ištirti radioanglies metodu ir įvardyti jų tikslų amžių.