Didžiausi kariniai sutriuškinimai Rusijos istorijoje, po kurių šalis neatsigaudavo ištisus dešimtmečius – vieną iš jų lėmė ir lietuviai (Foto, Video)

Krymo karas (1853–1856)

Tiesioginė karo priežastis buvo krikščionių mažumų teisės Šventojoje Žemėje, kuri tada buvo Osmanų imperijos dalis. Prancūzai propagavo Romos katalikų teises, o Rusija – Rytų stačiatikių bažnyčios teises.

Tam tikra prasme Krymo karas buvo panašus į Livonijos karą: Rusija sėkmingai pradėjo kovą su vienu silpnu priešu, tačiau konfliktą užbaigė pralaimėjimas didžiųjų valstybių koalicijai.

Pagal Paryžiaus sutartį (1856 m.) Rusija prarado nedaug teritorijos, tačiau prarado teisę turėti laivyną Juodojoje jūroje. Taigi Rusija atsisakė pretenzijų apsaugoti krikščionis Osmanų imperijoje, perleisdama šią teisę Prancūzijai. Ji taip pat prarado įtaką Moldavijoje, Valakijoje ir Serbijoje. Apskritai karas labai pakenkė Rusijos tarptautinei būklei.

Labiausiai nukentėjo imperijos finansų sistema. Turėdama milžiniškas karo skolas, valstybė buvo priversta spausdinti neužtikrintas kreditines kupiūras, dėl kurių smarkiai sumažėjo rublio vertė.

Tik 1897 m. vyriausybė stabilizavo valiutos kursą, priimdama aukso standartą. Tačiau Krymo karas privertė vyriausybę pradėti dideles karines ir ekonomines reformas, pavyzdžiui, 1861 m. baudžiavos panaikinimą.

Rusijos-Japonijos karas (1904-1905)

XX amžiaus pradžioje Japonija užginčijo dominuojančią Rusijos padėtį Tolimuosiuose Rytuose. Kažkada buvusi uždaryta saviizoliacijoje, tačiau dabar modernizuota ir atstatyta, Tekančios saulės šalis atvirai deklaravo savo geopolitinius interesus Korėjoje ir šiaurės rytų Kinijoje – tradicinėje šiaurinės kaimynės interesų zonoje.

Prasidėjęs Rusijos ir Japonijos karas sukrėtė visą pasaulį. Niekas negalėjo įsivaizduoti, kad jos metu caro armija nelaimės nė vienos pergalės ir kad mūšyje prie Cušimos Rusijos laivynas patirs baisiausią pralaimėjimą per visą istoriją.

Karas daugiausiai vyko jūrose, o lemiamame Cušimos jūrų mūšyje Japonija sutriuškino net iš Baltijos jūros atvykusį laivyną. Po šio gniuždančio pralaimėjimo Rusija daugiau nebeatsigavo.

Gėdingas pralaimėjimas sukrėtė Rusiją, kurioje kilo 1905 m. revoliucija, beveik išvertusi carą Nikolajų II iš sosto. Po revoliucijos, po keių šimtų metų pertraukos Rusijoje buvo sušauktas parlamentas - Vastybės dūma.

Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918)

Didysis karas (kaip Pirmąjį pasaulinį karą vadino amžininkai) buvo didelė Rusijos imperijos katastrofa, sukėlusi jos žlugimą 1917 m.

Nors 1918 m. kovo 3 d. Rusija pasitraukė iš karo su Brest-Litovsko sutartimi, šalį užplūdo dar didesnio smurto ir naikinimo masto pilietinis karas.

Dėl separatinės taikos su Centrinėmis valstybėmis, Rusija negavo vietos Versalio taikos derybose, nors jos įtaka pergalei buvo reikšminga, ypač ankstyvaisiais karo etapais.

Galų gale Rusija prarado apie 842 000 kvadratinių km teritorijos (15,4 proc. visos prieškario teritorijos), kurioje gyveno 31,5 mln. žmonių (23,3 proc. prieškario imperijos gyventojų).

Imperijos žlugimas paskatino naujų valstybių atsiradimą. Buvo atkurta Lenkijos Ir Lietuvos nepriklausomybė, o Latvija, Estija ir Suomija pirmą kartą istorijoje įgijo valstybingumą. Be to, Rumunija pasinaudojo proga aneksuoti Besarabiją.

Net ir šiandien Rytų Europos geopolitinei situacijai būdingi neramūs ir komplikuoti šalių santykiai, atsiradę 1918 m. Rusijos imperijos pelenuose.