Lietuvos kaimynystėje aptikti kraupaus nacių nusikaltimo pėdsakai: Antrojo pasaulinio karo pabaigoje naciai juos bandė sunaikinti

Masinis kapas, kuriame palaidota maždaug 500 asmenų, siejamas su siaubingu nusikaltimu, įvykusiu Lenkijos Pomeranijos (Pamario) provincijoje, kai 1939 m. naciai okupavo šalį.

Čia karo pradžioje naciai nužudė iki 35 000 žmonių – ir 1945 m. grįžo, kad nužudytų dar daugiau, rašo „Live Science“. Nacistai taip pat kad ekshumavo ir sudegino aukų kūnus, kad paslėptų ankstesnių žudynių pėdsakus.

Nepaisant gana sėkmingų nacių pastangų, ištyrinėję archyvus, apklausę vietinius gyventojus ir atlikę išsamius archeologinius tyrimus, archeologai aptiko pakankamai šios masinės kapavietės pėdsakų.

1939 m. vadinamasis „Pomeranijos nusikaltimas“ (angl. Pomeranian crime) tapo pirmuoju tokio didelio masto ir žiaurumo įvykiu Antrojo pasaulinio karo laikų Lenkijoje. Tarp šio nusikaltimo aukų yra 12 000 žmonių, nužudytų miškuose aplink Piasnicos kaimą ir 7 000 žmonių, kurie 1939 m. buvo palaidoti miškuose netoli Špengavsko kaimo. Kai kurie istorikai sako, kad šios žudynės tapo įžanga vėlesniems nacių žiaurumams, įvykdytiems Holokausto metu.

1939 ir 1945 metais vienoje vietoje netoli Chojnicės miesto buvo nužudyta tiek daug žmonių, kad vietovė net buvo pradėta vadinti Mirties slėniu. Vienas liudytojas prisiminė matęs , kad „maždaug 600 lenkų kalinių kolona iš Bydgoščo, Torūnės, Grudziados ir kaimyninių kaimų, lydima gestapo buvo išvežta į Mirties slėnį 1945 m.“, – rašo tyrėjai. Ten jiems buvo įvykdyta mirties bausmė ir liudininkas spėjo, kad aukų kūnai buvo sudeginti siekiant nuslėpti pėdsakus.

Po karo, 1945 m., toje Mirties slėnio vietoje atkasti 168 žmonių palaikai. Tačiau iš ekshumacijos ataskaitų ir liudytojų parodymų buvo akivaizdu, kad galima tikėtis daugiau palaidojimų, teigia tyrėjai.

„Buvo gana gerai žinoma, kad toli gražu ne visos 1939 m. masinės kapavietės buvo surastos, o 1945 m. žuvusiųjų kapai taip pat nebuvo ekshumuoti“, – sako pagrindinis tyrimo autorius ir Lenkijos mokslų akademijos archeologas bei kultūros antropologas Dawidas Kobiałka.

Tirdamas vietovę, jis su kolegomis panaudojo neinvazinius metodus – pavyzdžiui, lidarą: skrendant lėktuvu virš vietovės, jos topografiniai matavimai buvo atlikti lazeriu.

Šis tyrimas atskleidė apkasus, kuriuos 1939 m. laukdama karo su Trečiuoju reichu iškasė Lenkijos kariuomenė – tačiau praėjus vos keliems mėnesiams, naciai panaudojo šiuos apkasus savo aukų kūnų slėpimui, teigia tyrėjai.

„Egzekucijos vyko apkasuose, – rašoma tyrime. – Aukos krito į apkasus arba jų kūnus ten metė egzekutoriai. Vėliau apkasai buvo užpildyti žeme“. Tranšėjos vietoje komanda ištyrė dirvožemį radaru, atliko elektromagnetinio lauko analizę ir elektrinės varžos tyrimą – ir aptiko daug požeminių anomalijų. Tyrimai metalo detektoriais taip pat atskleidė daug artefaktų ir padėjo tyrėjams surasti aštuonis apkasus. Nuo to laiko surasta daugiau nei 4250 radinių, daugelis iš 1939 ir 1945 m. – kulkos, šovinių tūtelės ir suanglėjusi mediena, likusi po kūnų deginimo.

Mokslininkų komanda taip pat rado kremuotus kaulus ir papuošalus, įskaitant auksinį vestuvinį žiedą – o tai rodo, kad aukos nebuvo apiplėštos. Tyrėjai nustatė, kad žiedo savininkė buvo Armijos Krajovos ryšininkė Irena Szydłowska. „Jos šeima buvo informuota apie radinį, planuojama jiems grąžinti žiedą“, – sako D.Kobiałka.

Istorinis tyrimas atskleidė, kad dalis nužudytų kalinių priklausė Lenkijos pasipriešinimo judėjimui.

„Šiuo metu vyksta specializuota radinių analizė, – sako tyrimo vadovas. – Manome, kad netrukus bus identifikuota daugiau Mirties slėnyje žuvusių aukų, o jų šeimos bus informuotos apie tai, kas iš tikrųjų nutiko jų artimiesiems“.

Mokslininkai taip pat tikisi identifikuoti kai kurias aukas pasitelkiant DNR analizę. Archeologams baigus tyrinėti vietą, „palaikai bus perlaidoti Mirties slėnyje ir ši vieta taps oficialiomis karo kapinėmis“, – rašoma tyrime, kuris skelbiamas žurnale „Antiquity“.