Atrastame kape – jaudinantis vaizdas: pora įsimylėjėlių daugiau nei 1500 metų pragulėjo amžiname glėbyje

Gali būti, kad moteris, kuri ant kairiojo bevardžio piršto dėvėjo metalinį žiedą, paaukojo save, kad būtų palaidota kartu su savo vyru, teigia tyrėjai.

Ir nors bendri vyrų ir moterų palaidojimai Kinijoje nėra neįprasti, šis palaidojimas „su dviem skeletais, susirakinusiais amžiname glėbyje tuo drąsiai demonstruojant meilę“ yra pirmasis tokio pobūdžio palaidojimas šalyje ir gali atspindėti besikeičiantį požiūrį į meilę tuometinėje Kinijos visuomenėje, rašoma tyrime.

„Tai yra pirmoji tokia [pora], aptikta meilės glėbyje, visoje Kinijoje, per visą istorija“, – sako pagrindinis tyrėjas ir Teksaso A&M Odontologijos koledžo Biomedicinos mokslų katedros docentas Qianas Wangas.

Archeologai kapą atrado 2020 m. birželį kasinėdami kapines, kurios buvo aptiktos atliekant statybos darbus Šansi provincijoje. Kapinėse buvo apie 600 šianbų palaidojimų. Šianbai (Xianbei) buvo senovės klajokliai, gyvenę šiaurės Kinijoje, kuriuos vėliau asimiliavo kinų hanų kultūra. Šianbai gyveno Šiaurinės Vei dinastijos laikais, 386–534 m.

Kadangi poros palaidojimas buvo toks unikalus, archeologai nusprendė pilnai neatkasti skeletų liekanų. Vietoj to, komanda paliko juos susipynusius, kad duetas galėtų būti eksponuojamas būsimoje muziejaus parodoje.

Archeologai rado dar dvi poras, palaidotas kartu tose pačiose kapinėse – tačiau jos nebuvo taip glaudžiai apsikabinusios, ir moterys neturėjo žiedų, sako Q.Wangas.

Tačiau nors ir ne pilni, įsimylėjėlių kasinėjimai vis dėlto atskleidė nemažai informacijos apie juos. Vyro ūgis siekia maždaug 161,5 centimetro ir jis buvo patyręs keletą sužalojimų – rankos lūžį, ant dešinės rankos jam trūksta dalies piršto, o ant dešinės kojos yra kaulo ataugų. Vyras greičiausiai mirė būdamas 29-35 metų, mano tyrėjai.

Tuo tarpu moteris, priešingai, mirė būdama gana sveika. Ji buvo 157 cm ūgio ir turėjo tik keletą dantų problemų, o mirė greičiausiai būdama 35-40 metų.

Gali būti, kad moteris žiedą nešiojo ant bevardžio piršto dėl papročio, Šilko keliu atkeliavusio iš Vakarų regionų – o taip pat galbūt ir dėl šianbų asimiliacijos, atspindinčios Kinijos ir Vakarų kultūrų integraciją, sako Q.Wangas.

Kad ir kas palaidojo porą, jie tai padarė labai rūpestingai. Vyro kūnas buvo išlenktas link moters, o kairė jo ranka gulėjo po jos kūnu. Jo dešinė ranka buvo apkabinusi moterį, remiantis į juosmenį.

Moters kūnas buvo paguldytas „tokioje padėtyje, kad ją būtų galima apkabinti“, – rašo tyrėjai.

Moters galva buvo šiek tiek pakreipta žemyn – o tai reiškia, kad jos veidas buvo atsirėmęs į jo petį. Jos rankos buvo apkabinusios vyro kūną.

Tikėtina, kad ši scena atspindėjo poros atsidavimą vienas kitam ir gyvenime. „[Palaidojimo] žinutė aiški – vyras ir žmona guli kartu, apkabinę vienas kitą amžinoje meilėje, pomirtiniame gyvenime“, – rašoma tyrime.

Komanda turi keletą idėjų, kaip pora atsidūrė tame pačiame kape. Mažai tikėtina, kad įsimylėjėliai vienu metu mirė patyrę smurtą, susirgę ar apsinuodiję – nes kol kas nėra jokių įrodymų apie tokius dalykus. Tyrėjai sako, kad galimai pirmiausia mirė vyras, o moteris paaukojo save, kad juos būtų galima palaidoti kartu.

Taip pat įmanoma, kad pirmoji mirė moteris, o pasiaukojo vyras – tačiau tai yra mažiau tikėtina, nes atrodo, kad moters sveikata buvo geresnė nei jos partnerio.

Mirti dėl meilės?

Per pirmąjį tūkstantmetį, kai ši pora buvo gyva, gebėjimas laisvai reikšti ir siekti meilės Kinijoje tapo kultūriškai „iškilu“, teigia tyrėjai. Buvo sukurta daugybė (išgalvotų) meilės istorijų, bet buvo ir realių istorinių įrašų apie žmones, kurie dėl meilės iš atėmė sau gyvybę. Tiesą sakant, siekti meilės ir mirti dėl meilės nusižudant buvo „priimta, jei ne skatinama“, – sako Q.Wangas.

Nors aplinkybės, lėmusios intymų šių įsimylėjėlių palaidojimą tebėra paslaptis, jų palaidojimas yra „unikalus žmogaus meilės pojūtis mirtyje, rodantis retą žvilgsnį į meilę, gyvenimą, mirtį ir pomirtinį gyvenimą“, – sako tyrimo vadovas.

Tyrimas skelbiamas moksliniame žurnale „International Journal of Osteoarchaeology“.

Parengta pagal „Live Science“.