Jos kerams neatsispirdavo joks vyras – kas buvo paslaptingoji seksualioji vilioklė ir Pirmojo pasaulinio karo šnipė Mata Hari: dviguba agentė ar prancūzų „atpirkimo ožys“? (Foto, Video)

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą į ją buvo žiūrima kaip į menininkę ir laisvos dvasios bohemą, tačiau kai kas į ją ėmė žiūrėti kaip į beprotišką ir nepasiduodančią moterį, o gal ir kaip į pavojingą gundytoją.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jos meilužių sąraše pradėjo vyrauti aukšto rango įvairių tautybių karininkai.

Pirmasis pasaulinis karas ir šnipinėjimas

Pirmojo pasaulinio karo metu Nyderlandai išliko neutralūs. Zelle, būdama olandė, galėjo laisvai kirsti valstybių sienas. Kad išvengtų mūšio laukų, ji keliavo tarp Prancūzijos ir Nyderlandų per Ispaniją ir Didžiąją Britaniją, o jos dažnos kelionės atreipė dėmesį.

Karo metu Zelle įsitraukė į tai, kas buvo apibūdinta kaip labai intensyvūs romantiški ir seksualiniai santykiai su kapitonu Vadimu Maslovu, 23 metų rusų pilotu, tarnaujančiu prancūzams, kurį ji pavadino savo gyvenimo meile.

1916 m. vasarą Maslovo lėktuvas buvo pašautas, o jis pats sunkiai sužeistas per kovą su vokiečiais – prarado regėjimą kaire akimi.

Dėl to Zelle paprašė leidimo aplankyti sužeistą meilužį ligoninėje, kurioje jis buvo netoli fronto. Būdama neutralios šalies pilietė, Zelle paprastai nebūtų leidžiama prie fronto.

Su Mata Hari susitiko su Prancūzijos karinės žvalgybos (Deuxième) agentai, kurie jai pasakė, kad jai bus leista susitikti su Maslovu, jei ji sutiks šnipinėti Prancūzijai.

1917 m. Vokietijos atašė Madride pranešė Berlynui apie naudingą agento H-21 veiklą. Prancūzai, parėmę šį radijo pranešimą, nusprendė, kad agentas H-21 yra Mata Hari.

1917 m. vasario mėn. Prancūzijos valdžia suėmė ją už šnipinėjimą ir įkalino Paryžiaus Šv. Lazarės kalėjime. Liepos mėnesį vykusiame kariniame procese ji buvo perduota į teismą, nes atskleidė naujo sąjungininkų ginklo – tanko – detales, dėl kurių žuvo tūkstančiai karių. Mata Hari kaltę neigė, sakė esanti tik šokėja.

Mata Hari buvo nuteista mirties bausme, o 1917 m. spalio 15 d. sušaudyta. Teigiama, kad prieš sušaudant ji pasiuntė bučinį šaudančiajai karių grupei.

Yra tam tikrų įrodymų, kad Mata Hari veikė kaip vokiečių šnipė ir kurį laiką buvo dviguba prancūzų agentė, tačiau vokiečiai nurašė ją kaip neveiksmingą agentą, kurios veikla suteikė mažai vertingos informacijos.

Keliama versija, kad Prancūzija ją pasirinko kaip atpirkimo ožį – jos karinis teismas buvo kupinas šališkumo ir netiesioginių įrodymų, ir tikėtina, kad Prancūzijos valdžia ją pripažino „didžiausia amžiaus šnipe moterimi“, nes tai atitraukė dėmesį nuo didžiulių nuostolių, kuriuos Prancūzijos kariuomenė patyrė Vakarų fronte.

Mata Hari dažnai buvo vaizduojama kaip fatališka moteris (femme fatale), pavojinga, viliojanti moteris, kuri naudoja savo seksualumą, kad be vargo manipuliuotų vyrais, tačiau iš tikrųjų ji buvo amerikiečių istorikų Normano Polmerio ir Thomaso Alleno žodžiais - „naivi ir lengvai apgaunama“ vyrų auka.