Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Pagal Potsdamo susitarimo sąlygas miestas tapo Sovietų Sąjungos dalimi, kol bus galutinai išspręstas teritorinis klausimas taikos susitarime. Šis galutinis sprendimas įvyko 1990 m. rugsėjo 12 d., pasirašius sutartį dėl galutinio susitarimo dėl Vokietijos. Tuo pačiu metu abi Vokietijos valstybės (vėliau patvirtintos vieningos Vokietijos) sutiko patvirtinti, kad pritaria esamai sienai su Lenkija, ir sutiko, kad Vokietijos sienos po susijungimo atitiks tik Vakarų ir Rytų administruojamas teritorijas. Vokietija, atsisakė bet kokių kitų teritorinių pretenzijų (pvz., Kaliningrado srities).
SSRS valdymo metu1946 metais Karaliaučius buvo pervadintas į Kaliningradą SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko Michailo Kalinino atminimui. Likę Vokietijos gyventojai buvo priverstinai išvaryti 1947–1948 m. Į aneksuotą teritoriją buvo perkelti sovietų piliečiai, daugiausia etniniai rusai, mažesniu mastu – ir ukrainiečiai bei baltarusiai. Vokiečių kalba buvo pakeista rusų kalba. Miestų, miestelių, upių ir kitų geografinių vietovių pavadinimai buvo pakeisti į rusiškus. 1950 metais čia gyveno 1 165 000 gyventojų, tai buvo tik pusė prieškario gyventojų. SSRS greitai pavertė Kaliningradą uždara karine zona, kuri tapo svarbi Šaltojo karo metu. Miestas buvo uždarytas užsienio lankytojams.
Kai kurių istorikų nuomone, Stalinas Kaliningrado sritį sukūrė kaip nuo Lietuvos TSR atskirtą sritį, nes ji dar labiau skyrė Baltijos valstybes nuo Vakarų. Kiti mano, kad priežastis buvo ta, kad regionas buvo per daug svarbus strategiškai, kad SSRS galėtų jį palikti kitos SSR sudėtyje nei Rusijos. Po SSRS griūtiesIki 1990 m. rytinė Kaliningrado kaimynė Lietuva buvo SSRS dalis. 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai (SSRS teisių perėmėja tapo Rusija), ir Lietuvai tapus nepriklausoma, Kaliningradas tapo Rusijos eksklavu, kuris nebeturi tiesioginės prieigos prie pagrindinės Rusijos teritorijos.
Atitinkamai 1999 m. ir 2004 m. Lenkija ir Lietuva tapo NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos) narėmis. 2004 m. Lietuva ir Lenkija taip pat tapo ES narėmis. Dėl šių veiksmų Lenkija ir Lietuva stiprino savo sienas, apsunkindamos Rusijos priėjimą prie Kaliningrado srities. Teritorijos ekonominę padėtį labai veikia jos geografinė izoliacija ir labai sumažėjęs Rusijos karinės įgulos dydis, kuris anksčiau buvo vienas pagrindinių darbdavių ir padėjo vietos ekonomikai.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|