Mūšis viduryje stepių, virtęs Antrojo pasaulinio karo preliudija – SSRS ir Japonijos karas, išgarsinęs Žukovą ir ilgam atmušęs japonų norą vėl pulti sovietus (Foto, Video)

Mūšis viduryje stepių

1939 m. gegužę Japonijos kareiviai, veikdami kartu su Mandžuko armija, beveik nesutikdami pasipriešinimo, įsiveržė į Mongolijos valdomą teritoriją. Mongolams ir, dar svarbiau, sovietams reikėjo laiko sutelkti jėgas ir smogti atgal. Vieta, kur susidūrė dvi valstybės, buvo toli nuo sovietų karinių bazių, todėl iš pradžių kilo problemų dėl logistikos ir transporto.

Iš pradžių mūšiai SSRS armijai, dislokuotai Mongolijoje, nebuvo sėkmingi: oro erdvėje dominavo Japonijos oro pajėgų naikintuvai, o sovietų pajėgos buvo prastai organizuotos, kad atremtų šias atakas.

Khalkhyn Golo mūšiuose atsiskleidė daugybė Raudonosios armijos silpnybių. Kareiviai nebuvo pasiruošę mūšiui: jiems trūko artimos kovos patirties, todėl buvo lengva juos išsklaidyti. Sovietams taip pat buvo sunku koordinuoti savo judėjimą: sprendimai buvo priimami Maskvoje, esančioje už 6000 km vakaruose.

Kad pakeistų karo eigą, Josifas Stalinas pavedė sovietų armijai vadovauti generolui Georgijui Žukovui.

Žukovo požiūris į karo eigą buvo rizikingas ir prieštaringas. Pavyzdžiui, liepos 2 d., kai japonai perplaukė upę ir sovietai susidūrė su grėsme būti apsuptiems, Žukovas įsakė skubiai atakuoti 11-ąją tankų brigadą be jokios atsarginės pagalbos. Nors 70% sovietinių tankų buvo sunaikinti, jie įvykdė savo užduotį, išstumdami priešą atgal per kitą upės pusę. Rugpjūtį sovietai pradėjo kontrpuolimą.

Pasak karo istoriko Aleksandro Šišovo, iki to laiko mūšyje dalyvavo 57 000 sovietų ir 75 000 japonų karių. Mūšiai buvo atšiaurūs ir negailestingi – japonai kovojo drąsiai ir beveik niekada nepasiduodavo, vietoj to nusižudydami.

Tačiau Žukovo taktika, taip pat kiekybinė tankų ir lėktuvų viršenybė padėjo sovietams nugalėti. Iki 1939 m. rugsėjo 4 dienos 6-oji Japonijos armija buvo visiškai nugalėta ir priversta grįžti prie pradinės sienos.

Pasekmės

1939 m. rugsėjo 15 d. SSRS ir Japonija pasirašė paliaubų sutartį. Sovietų ir Japonijos pasienio konfliktas prisidėjo prie SSRS ir Japonijos neutralumo pakto pasirašymo 1941 m.

Kitą kartą šios šalys kovojo tarpusavyje tik 1945 m., po Vokietijos pralaimėjimo. Įdomu tai, kad Japonija net ir sunkiausiais Antrojo pasaulinio karo laikais niekada nebandė pulti SSRS.

Pralaimėjimas Mongolijoje išblaivino Japonijos vyriausybę ir jie nusprendė surasti lengvesnius užkariavimo taikinius: Indokinijoje ir Ramiajame vandenyne. Ten jie galiausiai susidūrė su kita supervalstybe – JAV – ir vėl buvo nugalėti. Bet tai visai kita istorija.

Sovietų propagandinis dokumentinis filmas „Khalkhin-Gol“ (1940 m.):