„Komjaunimo karalius“ – kodėl Stalinas apdovanojo Rumunijos karalių, kuris buvo Hitlerio sąjungininkas: viską lėmė vienas žingsnis, apie kurį nenutuokė net patys vokiečiai (Foto, Video)

Sąjungininkų stovykloje

1944 m. rugpjūčio mėn. Vokietijos karių pralaimėjimas operacijoje „Jassy-Kishinev“ ir greitas Raudonosios armijos žengimas link Rumunijos sienos paskatino sąmokslininkus imtis ryžtingų veiksmų.

„Kai pabudau rugpjūčio 23 d. rytą, nebuvau tikras, kad kitą dieną būsiu gyvas. Tačiau aš tvirtai nusprendžiau nutraukti Rumunijos aljansą su Hitleriu. Stalino kariuomenė buvo prie Rumunijos vartų, frontas byrėjo, o gyventojai buvo pavargę nuo karo“, - prisiminė Michaelas I.

Tą pačią dieną Antonescu buvo iškviestas į rūmus, kur karalius įsakė jam nedelsiant pradėti taikos derybas su SSRS. Kai maršalas atsisakė, Michaelas išleido įsakymą suimti Conducător ir jo vyriausybės narius.

Po to, kaip buvo planuota, komunistai Bukarešte surengė ginkluotą sukilimą ir užėmė svarbiausias miesto vietas. Karalius per radijo kalbą kreipėsi į Rumunijos žmones, kuriame paskelbė apie valdžios perdavimą šalyje, karo su SSRS ir Vakarų sąjungininkais pabaigą ir naujos vyriausybės sudarymą vadovaujant generolui Constantinui Sănătescu.

„Aš asmeniškai buvau visiškai priblokštas šios žinios. Iki šiol negaliu patikėti, kad Antonescu nieko nežinojo apie planuojamą perversmą, ypač kai jam buvo ilgai ruošiamasi ir net karalius buvo įtrauktas į planus!“, - savo atsiminimuose rašė Vokietijos Pietų Ukrainos armijos grupės vadas generolas Johannesas Friessneris.

1944 m. rugpjūčio 31 d. Raudonoji armija be kovos užėmė Bukareštą. Rumunija įstojo į antihitlerinę koaliciją, o jos kariai pradėjo įnirtingas kovas prieš savo buvusius sąjungininkus.

„Komjaunimo karalius“

1945 m. liepos 6 d. sovietų maršalas Fiodoras Tolbukhinas įteikė karaliui Michaelui I sovietinį pergalės ordiną. Paprastai jis buvo suteikiamas kariniams vadams, kurie sėkmingai įvykdė didelę strateginę operaciją, kuri turėjo didelės įtakos viso karo eigai.

Kiti Sąjungininkų ordino gavėjai buvo JAV generolas Dwightas Eisenhoweris, JK feldmaršalas Bernardas Montgomery, Jugoslavijos maršalas Josipas Brozas Tito ir Lenkijos maršalas Michał Rola-Żymierski.

Pakeitęs karo puses – iš Vokietijos sąjungininko į antihitlerinės koalicijos – Michaelas I sugebėjo išlaikyti savo sostą. Susiklostė paradoksali situacija, kai šalis, tvirtai patekusi į SSRS interesų įtakos sferą, toliau išliko monarchija. Maskvoje Rumunija juokaujamai buvo vadinama kaip „socialistinė monarchija“, o pats Michaelas I – „komjaunimo karaliumi“.

Tačiau ši situacija negalėjo tęstis ilgai. 1947 m. gruodžio 30 d. vietos komunistų valdžia privertė karalių atsisakyti sosto ir palikti šalį. Tą dieną buvo paskelbta Rumunijos Liaudies Respublika.