Kaip viduryje džiunglių atsirado svastika ir ką Amazonijoje veikė nacių mokslininkai: turėjo slaptą invazijos planą? (Foto, Video)

Štai kodėl 1940 m. SS lyderis Heinrichas Himmleris paprašė jo pareikšti savo nuomonę apie planą aneksuoti Gvianą, kurį pateikė autorius ir nuotykių ieškotojas Heinrichas Peskolleris.

Šulcas-Kampfhenkelis, nustebęs, pasinaudojo Peskollerio idėja, sakydamas, kad per savo kelionę sugalvojo panašią schemą.

„Schulzui-Kampfhenkeliui buvo būdinga pasisavinti kitų idėjas, kad galėtų save reklamuoti“, - sakė Stoeckeris, pabrėždamas, kad planas buvo sukurtas po kelionės po Amazoniją.

Pasak Stoeckerio, nėra empirinių įrodymų, patvirtinančių, kad ekspedicija padėjo sudaryti invazijos planą.

Daug rinkodaros, mažai mokslo

Trečiojo Reicho laikais vokiečiai surengė daug kitų ekspedicijų į Braziliją. Įvairios kilmės tyrinėtojai aplankė įvairius šalies regionus – nuo pietinės Paranos valstijos iki šiaurinės Amazonijos valstijos.

Tarp šių keliautojų buvo Hansas Krigas, Miuncheno zoologijos muziejaus direktorius, Hamburgo atogrąžų ligų instituto tyrinėtojai Gustavas Giemsa ir Ernstas Nauckas, taip pat ornitologai Adolfas Schneideris ir Helmutas Sickas.

Tačiau Schulzo-Kampfhenkelio ekspedicija buvo pati populiariausia. Taip yra dėl to, kad spauda itin gausiai ją aprašinėjo, taip pat po kelionės išleistas filmas ir knyga.

„Šis darbas pabrėžė egzotiką, nuotykius, novatorišką dvasią ir „paskutinės baltos dėmės Žemėje“ užkariavimą“, - sako Silva. „Taip jis apibūdino kelionę įvairiais pasakojimais, bandydamas pavaizduoti regioną kaip visiškai neištyrinėtą, izoliuotą nuo kontakto su Vakarų visuomene“.

„Schulzas-Kampfhenkelis buvo aktyvus savo ekspedicijų rinkodaros specialistas. Jis visada vertino savo kelionių komercializavimą žiniasklaidoje",- teigia Stoeckeris.

Moksliškai kalbant, ekspedicija papildė kolekciją gausia medžiaga, tačiau ji neprisidėjo prie naujų atradimų. Schulzas-Kampfhenkelis net neanalizavo į Vokietiją parsivežtų pavyzdžių ir neparašė jokių mokslinių straipsnių apie kelionę.

„Schulzas-Kampfhenkelis neturėjo jokio realaus mokslinio intereso. Jis nebuvo motyvuotas daryti atradimus, tačiau, matyt, šios ekspedicijos padėjo jam populiarinti savo karjerą ir tinklą politiniuose sluoksniuose, mokslo institucijose, muziejuose“, - teigia Stoeckeris.