Diena, kurią Kinija nori ištrinti – Tiananmenio aikštės žudynės, kurių metu dėjosi neįsivaizduojami žiaurumai: kas tądien nutiko? (Foto, Video)

Protestai vyko 1989 m., metais, kai dauguma komunistinių režimų buvo ant žlugimo ribos ar jau žlugę.

Demonstracijas įkvėpė demokratiją palaikančių protestuotojų, daugiausia studentų, žygis per Pekiną į Tiananmenio aikštę po Hu Yaobango mirties 1989 metų balandį. Hu, buvęs komunistų partijos lyderis (1982-1987), siekė įvesti demokratines reformas Kinijoje.

Gedėdami Hu, studentai paragino sukurti atviresnę, demokratiškesnę vyriausybę. Galiausiai tūkstančiai žmonių prisijungė prie studentų Tiananmenio aikštėje, o gegužės viduryje protestuotojų skaičius išaugo iki dešimčių tūkstančių.

Tarp protestuotojų buvo ir santvarka nusivylusių pačių Kinijos komunistų partijos (KKP) narių ir laisvosios rinkos reformatorių, kurie buvo prieš vyriausybės autoritarizmą ir reikalavo ekonominių pokyčių bei demokratinių reformų.

Šalyje buvo jaučiamas nusivylimas politinės laisvės apribojimais ir besitęsiančia prasta ekonomine padėtimi. Nors devintajame dešimtmetyje Kinijos vyriausybė pradėjo keletą reformų, įtvirtinusių ribotą kapitalizmo formą šalyje, neturtingi ir darbininkų klasės kinai vis tiek susidūrė su dideliais iššūkiais, įskaitant darbo vietų trūkumą ir padidėjusį skurdą.

Studentai taip pat teigė, kad Kinijos švietimo sistema nepakankamai paruošė juos ekonominei sistemai, turinčiai laisvosios rinkos kapitalizmo elementų.

Kai kurie Kinijos vyriausybės vadovai pritarė protestuotojų reikalams, o kiti juos vertino kaip politinę grėsmę.

Karo padėties paskelbimas

Gegužės 13 dieną keletas studentų protestuotojų inicijavo bado streiką, kuris paskatino kitus panašius streikus ir protestus visoje Kinijoje. Judėjimui augant, Kinijos vyriausybei tapo vis nepatogiau dėl protestų, ypač dėl to, kad jie sutrikdė Sovietų Sąjungos ministro pirmininko Michailo Gorbačiovo vizitą gegužės 15 d.

Gorbačiovo sutikimo ceremonija, iš pradžių numatyta Tiananmenio aikštėje, buvo surengta oro uoste, nors jo vizitas praėjo be incidentų. Nepaisant to, manydama, kad demonstracijas reikia apriboti, Kinijos vyriausybė gegužės 20 dieną paskelbė karo padėtį ir 250 000 karių įžengė į Pekiną.

Iki gegužės pabaigos Tiananmenio aikštėje susirinko daugiau nei milijonas protestuotojų. Jie rengdavo kasdienines eitynes ​​ir budėjimus, o įvykių vaizdus žiniasklaidos organizacijos perduodavo JAV ir Europos auditorijai.

Tiananmenio aikštės žudynės

Nors pradinis kariuomenės įsikišimas nesugebėjo numalšinti protestų, Kinijos valdžia nusprendė padidinti savo agresiją. Birželio 4 dienos naktį, 1 val., Kinijos kariai ir policija šturmavo Tiananmenio aikštę, atidengdami kovinių kulkų ugnį į minią.

Tęsinys kitame puslapyje: