Kaip žydai norėjo surengti vokiečiams holokaustą – planavo nužudyti 6 milijonus žmonių: viskam vadovavo Vilniaus žydas (Foto, Video)

Jam pavyko rasti du chemikus, kurie jam tiekė kanistrus su nuodinga medžiaga (kai kurių pranešimų duomenimis, dalis nuodų buvo paslėpta pieno skardinėse). Tuo tarpu jo vokiškai kalbantys bendražygiai, prisidengę santechnikais ir techninės priežiūros darbuotojais, įsiskverbė į Niurnbergo santechnikos įmonę.

Jie tiksliai žinojo, kur ir kaip reikia įpilti nuodų, kad nebūtų užnuodytas vanduo, kuris buvo tiekiamas į Sąjungininkų kariuomenės vietą mieste, o tik vanduo vokiečiams. Viskas buvo paruošta, jie tik laukė Kovnerio atvykimo.

Tačiau operacija žlugo. Kovneris įlipo į Didžiosios Britanijos laivą, plaukiantį į Prancūziją, ir laive buvo suimtas britų. Kovneris keletą mėnesių buvo įkalintas Kaire.

Pats Abba vėliau tvirtino, kad prieš areštą sugebėjo išmesti nuodus už borto. Vis dar neaišku, kaip jis buvo susektas. Kovneris buvo įsitikinęs, kad jį išdavė Izraelio sionistai, bijodami, kad didelio masto teroristiniai „Nakam“ grupuotės išpuoliai Sąjungininkų akyse diskredituos Izraelį.

Planas B

Vienaip ar kitaip milijonų vokiečių apnuodijimas neįvyko. Tačiau keršytojai nesiruošė sustoti, jie tik sumažino kraujo troškulį. Jie perėjo prie plano B – apnuodyti buvusius Vokietijos SS narius, kalinčius „Stalag XIII“ stovykloje netoli Niurnbergo. Tuo tikslu „Nakam“ nariai Prancūzijoje įsigijo arseno, o Arie Distel įsidarbino kepykloje, kuri stovyklai tiekė duoną.

Vokiečiams buvo kepama prastesnė duona, o prižiūrėtojams – geresnė, todėl buvo lengva išvengti aukų tarp amerikiečių. 1946 m. ​​balandžio 14 d. naktį Distelis liko nakvoti, o sutemus įleido du bendrininkus. Jie sudrėkino vakare paruoštą duoną arseno tirpalu ir sugebėjo tokiu būdu užnuodyti kelis tūkstančius kepalų.

Dėl to buvo apnuodyti daugiau nei du tūkstančiai kalinių, tačiau amerikiečiai visus išgelbėjo klizmomis ir skrandžio plovimu (kitų nepatikrintų šaltinių duomenimis, žuvo keturi šimtai žmonių, tačiau administracija šį faktą nuslėpė).

Po incidento Stalag XIII, „Nakam“ žydai atsisakė minties nuodyti vokiečius. Didžioji grupės dalis ėmėsi svarbesnės žydams užduoties – kovai Palestinoje. Vėliau jie suprato, kad milijonų vokiečių nužudymas neatgaivins nužudytų žydų.

Vėliau Abba Kovner tapo žinomu poetu. Jis sugebėjo rasti žodžių, kad 1945 m. pakurstytų bendražygių keršto troškulį, ir galėjo išreikšti tai, ką jie patyrė po daugelio metų:  „Naikinimas nebuvo šalia mūsų. Pirmiausia tai buvo mumyse. Neįsivaizdavome, kad galime ir turime teisę grįžti į gyvenimą, atvykti į Palestiną, sukurti šeimas, ryte keltis į darbą ir taip susitaikyti su vokiečiais“.