Kiek kartų per visą istoriją rusai yra užėmę Berlyną? Paskutinį kartą sovietams tai kainavo net 75 000 karių gyvybes (Foto, Video)

Vasario 20 d. Į Berlyną staiga įsiveržė kelių šimtų kazokų karių grupė. „Prasidėjo tuo, kad kazokai šturmavo Brandenburgo vartus, išsklaidė ir likvidavo sargybinius. Tada, įniršę, pavieniui ir mažomis grupėmis jie plėšėsi iš vieno miesto galo į kitą“, - prisiminė vietinis liudininkas. Tačiau jie susidūrė su dideliu pasipriešinimu ir turėjo trauktis, kol atvyko pagrindinės pajėgos.

Kadangi prancūzams labai trūko kavalerijos, jie negalėjo sutrukdyti mobiliems kazokų daliniams užpulti ariergardą ir nutraukti tiekimo linijas. Rusijos kariams pastačius laikiną tiltą per Oderio upę, Berlyno garnizono vadas Laurentas de Gouvionas Saint-Cyr nusprendė palikti miestą.

Rusijos kariai į miestą įžengė kovo 4 d., praktiškai kvėpuodami atsitraukiančiam priešui į nugaras. Generolas Peteris Wittgensteinas pranešė, kad „šimtas tūkstančių lūpų nepaliaujamai sušuko: „Tegyvuoja (Rusijos caras) Aleksandras!“.

1945 m.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1945 m. balandžio 25 d., Sovietų kariuomenė baigė apsupti Berlyną, o kitą dieną pradėjo lemiamą puolimą. Kovose miesto gatvėse dalyvavo apie 400 000 Raudonosios armijos karių. Berlyną gynė iki 200 000 Vermachto, SS ir „Volkssturm“ karių.

Vokiečiai padarė viską, kad jų sostinė taptų neįveikiama tvirtove. Kiekviena gatvė tapo gynybos linija, prikimšta barikadų, duobių, apkasų ir kulkosvaidžių lizdų. Be to, miesto gynėjai pasinaudojo Berlyno metro, kad nuslėptų ir greitai perkeltų kariuomenę. Kareiviai taip pat leidosi ten pasislėpti nuo artilerijos apšaudymų ir oro smūgių.

Kuo arčiau sovietai artėjo prie miesto centro, tuo aršesnis tapo pasipriešinimas. „Įeidami į centrinius rajonus, kuriuose buvo dideli namai su rūsiais, susidūrėme su problemomis“, - prisiminė jaunesnysis seržantas Pavelas Vinnikas: „Iš ten vokiečiai šaudė į visą gatvę. Net tankas negalėjo patekti!".

Balandžio 30 dieną prasidėjo kruvinas mūšis dėl Reichstago. „Nors gegužės 1 d. virš Reichstago buvo iškelta sovietų vėliava, šaudymas tęsėsi dar vieną dieną“, - savo atsiminimuose rašė generolas majoras Vasilijus Šatilovas.

Balandžio 30 d., po Hitlerio savižudybės, Vokietijos vyriausiojo vadovavimo štabo viršininkas generolas Hansas Krebsas lankėsi pas savo sovietų kolegą, siūlydamas sudaryti paliaubas. Jis buvo informuotas, kad SSRS priims ne ką kitą, kaip besąlygišką pasidavimą. Naujajai Vokietijos vadovybei atsisakius žengti šį žingsnį, kovos vėl atsinaujino.

Tačiau miesto gynėjų pasipriešinimas truko neilgai, o gegužės 2 dieną Berlyno garnizonas kapituliavo. Berlyno mūšis buvo laimėtas daugiau nei 75 000 sovietų karių gyvybių sąskaita.