Döllersheimas – kaimas, kurį Hitleris subombardavo, siekdamas panaikinti gandą, keldavusį jam pykčio priepuolius (Foto, Video)

Būtent čia, Döllersheime, 1837 m. 42 metų moteris, vardu Maria Schicklgruber, pagimdė nesantuokinį vaiką. Tas vaikas buvo Aloisas Schicklgruberis, Adolfo Hitlerio tėvas.

Vaiko tėvo tapatybė nebuvo atskleista jos parapijos bažnyčioje pateiktame kūdikio krikšto liudijime.

Vėliau, kai Aloisui buvo penkeri, jo motina ištekėjo už Johanno Georgo Hiedlerio, o suaugęs Aloisas pagal Hiedlerio pavardę pasivadino Hitleriu.

Nuo tada, kai Adolfas Hitleris tapo visuotinai žinomas, istorikai bandė išsiaiškinti tikrosios Hitlerio kilmės paslaptį – svarbų veiksnį, nes Hitleris teigė esąs arijų kilmės.

Tarp kelių kandidatų, pasiūlytų kaip Aloiso biologinis tėvas, istorikas Werneris Maseris mano, kad tikrasis Aloiso tėvas buvo Johanas Nepomukas Hiedleris, Johano Georgo Hiedlerio brolis, kuris paauglystėje augino Aloisą ir vėliau norėjo jam sutaupyti nemažą turto dalį.

Anot Maserio, Nepomukas buvo vedęs ūkininkas, turėjęs romaną, o paskui susitaręs, kad jo vienišas brolis Hiedleris ištekės už Aloiso motinos Marijos, kad patenkintų Nepomuko norą padėti prižiūrėti Aloizą, nenuliūdindamas savo žmonos.

Kita neįrodyta teorija yra ta, kad Aloiso tėvas buvo žydas, vardu Leopoldas Frankenbergeris, pas kurio šeimą Maria Schicklgruber dirbo virėja Graco mieste.

Tačiau šią teoriją istorikai atmeta, nes tuo metu, kai Maria Schicklgruber pastojo, Grace nebuvo nė vieno žydo. Šie gandai dažnai sukeldavo Hitlerio pyktį.

„Žmonės neturi žinoti, kas aš esu. Jie neturi žinoti iš kur aš kilęs“, - teigė fiureris.

1931 m. Hitleris įsakė SS ištirti tariamus gandus apie jo protėvius, tačiau esesininkai nerado jokių žydų protėvių įrodymų.

Tada fiureris liepė genealogui parengti didelį iliustruotą genealoginį medį, vaizduojantį jo protėvius, kurį jis 1937 m. paskelbė knygoje „Die Ahnentafel des Fuehrers“ („Vado kilmė“). Sukurtas genealoginis medis turėjo parodyti, kad Hitleris turi nepriekaištingą arijų kilmę.

Nepasitenkinęs tuo, Hitleris nusprendė – kaip teigiama – išnaikinti visą Döllersheimo kaimą. Netrukus po to, kai 1938 m. Hitleris įsiveržė į Austriją, Hitleris įsakė evakuoti Döllersheimą ir kelis kitus kaimyninius kaimus, kad būtų galima pastatyti didelę karinę mokymo stovyklą. Per pratybas buvo priverstinai perkelta daugiau nei du tūkstančiai gyventojų, o jų namai subombarduoti.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, poligonas buvo užgrobtas sovietų armijos ir iki šiol išlieka karinės atskirties zona, kurią dabar valdo Austrijos ginkluotosios pajėgos. Tačiau nuo 1981 m. pagrindinė aikštė, romaninės Šventųjų Petro ir Povilo parapijos bažnyčios griuvėsiai ir ją supančios kapinės tapo prieinamos lankytojams.