Dramatiškiausias pabėgimas iš Rytų Vokietijos – kaip dvi šeimos pabėgo savadarbiu karšto oro balionu, kurį pasisiuvo palėpėje (Foto, Video)

Kai Slaptoji policija pradėjo tyrimą, Strelzykas ir Wetzelis sutiko, kad jų geriausia galimybė yra greitai pagaminti kitą balioną ir kuo greičiau bėgti iš šalies. Vėl dirbdami kartu, jie suprojektavo dvigubai didesnį nei ankstesnį balioną, kurio tūris siekė net 4000 kubinių metrų. Jis buvo 20 metrų skersmens ir 25 metrų aukščio. Medžiagos, reikalingos šiam didžiuliam balionui pasiūti, kiekis dabar siekė 1250  m².

Kad įsigytų tiek daug medžiagos, nekeliant pavojaus, abu vyrai nuvažiavo daugiau nei 3200 km per visą Rytų Vokietiją, o parduotuvėse pirko nedidelius kiekius. Tada Wetzel pasiuvo trečią balioną, sunaudodamas daugiau nei 6 kilometrus siūlų. Per šešias savaites balionas buvo paruoštas. Jis svėrė 180 kg. Gondola, degikliai ir dvi šeimos pridėjo dar 550 kg. Tačiau turėdami naujojo krepšio tūrį, vyrai žinojo, kad balionas turi reikiamą kėlimo galią.

Strelzyk prisiminė: „Esant normaliam oro tankiui, esant 0 laipsnių Celsijaus, 4000 kubinių metrų oro sveria 5172 kg. 100 laipsnių temperatūroje oro tankis yra tik 3785,4 kg, kai tūris yra 4000 kubinių metrų. Taigi, tankio skirtumas tarp šalto ir pašildyto oro yra 1386,6 kg. Tai buvo mano baliono kėlimo galia. Atmetus 733 kilogramus bagažo, gondolos ir keleivių, mes turėjome 653,6 kilogramų atsarginę kėlimo galią.“

Pasitikėję savo skaičiavimais, jie nustatė tinkamas oro sąlygas 1979 m. rugsėjo 15 d., kai audra sukėlė teisingos krypties vėją. Negaišdamos laiko bandymams, šeimos išvyko į paleidimo aikštelę. Atvykus 1.30 val., jiems prireikė vos dešimties minučių pripūsti balioną ir dar trijų minučių orui pašildyti.

Pirmoji problema atsirado tik jiems kylant. Vyrai pririšo gondolą prie lyno, kad balionas nepakiltų per anksti. Pjaunant lynus, gondola pakrypo į vieną pusę, liepsną nukreipdama į audinį, kuris užsidegė. Laimei, jie turėjo gesintuvą tokiai ekstremaliai situacijai ir gaisras buvo užgesintas.

Tada iškart po paleidimo baliono viršuje atsirado plyšys, dėl kurio išbėgo karštas oras. Liepsnos vis užgesdavo plūstelėjus šaltam orui, o Wetzeliui teko kelis kartus iš naujo uždegti liepsną degtukais. Nepaisant šios skylės, balionas greitai pakilo ir vos per dešimt minučių pasiekė 2000 m aukštį, 30 kilometrų per valandą greičiu dreifuodamas link Vakarų Vokietijos. Temperatūra buvo -8 laipsniai Celsijaus. Moterys ir vaikai glaudėsi, drebėdami ant gondolos grindų.

Kirsdami sieną jie pamatė keletą ryškių prožektorių, nukreiptų į juos. Matyt, jų buvimas buvo aptiktas radare, tačiau balionas buvo per aukštai, kad paieškos prožektoriai juos pasiektų. Kad išvengtų aptikimo, Wetzel padidino dujų lygį ir liepsnos pasiekė bauginantį ilgį, daugiau nei 15 m baliono viduje, o balionas pakilo iki 2500 m.

Netrukus baigėsi dujos ir balionas pradėjo leistis žemyn. Praėjus 28 minutėms po jų pakilimo, gondola nukrito ant žemės taip stipriai, kad Wetzelis susilaužė koją. Jie buvo nusileidę netoli Nailos miesto. Per pusvalandžio trukmės skrydį, oro balionas nuskrido beveik 25 kilometrus.

Naila miesto valdžia suteikė šeimoms butus ir pagalbą pradėti naują gyvenimą. Wetzelis dirbo automobilių mechaniku, o Strelzyk Bad Kissingene atidarė televizorių remonto dirbtuvę. 1985 m. Strelzyk persikėlė į Šveicariją, tačiau po Vokietijos susijungimo 1990 m. grįžo į senąjį gimtąjį miestą Pößneck. Wetzeliai liko Bavarijoje.

Kai tapo žinoma apie drąsų pabėgimą, Rytų Vokietija nedelsdama padidino sienų apsaugą, uždarė visus nedidelius oro uostus arti sienos ir nurodė lėktuvus laikyti toliau šalies viduje. Propano dujų rezervuarai tapo registruotais gaminiais ir nebebuvo galima įsigyti didelio kiekio balionų statybai tinkamo audinio.

Pagal Strelzyk ir Wetzel istoriją buvo sukurti du filmai: „Night Crossing“ (1982) ir „Balloon“ (2018). Balionas, kuriuo jie bėgo, dabar yra nuolatinėje parodoje Haus der Bayerischen Geschichte muziejuje, Bavarijoje.