Pirmaisiais „princesės Dianos dvaro gyventojais“ galėjo būti paslaptingoji žmonių giminė

„Nemanome, kad kriauklės galėjo būti priešistorinio maisto likučiais, nes Althorpas tada buvo dar toliau nuo jūros nei dabar“, – laikraščiui „The Guardian“ sakė kasinėjimų vadovas ir Skaitmeninės archeologijos instituto direktorius Rogeris Michelis. – Jose taip pat yra įpjovimai, įrėžimai. Kriauklės galėjo būti naudojamos kaip papuošalai ar dekoracijos“.

Pagal datavimą kriauklės priklauso laikotarpiui, kai dabartinėje Didžiojoje Britanijoje neabejotinai gyveno neandertaliečiai (Homo neanderthalensis) – šie šiuolaikinių žmonių giminaičiai čia atvyko mažiausiai prieš 400 000 metų. Šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens) į Britaniją atvyko maždaug prieš 40 000 metų – kaip tik tuo metu, kai neandertaliečių populiacija visoje Europoje mažėjo ir ši rūšis buvo pakeliui į išnykimą. Taigi, kriaukles galėjo apdirbti arba šiuolaikiniai žmonės, arba neandertaliečiai.

Kaimo paieška

Archeologai visai nesitikėjo aptikti paleolito radinių Spencerių valdose, esančiose vakarų Northamptonšyre, Anglijoje. Iš tiesų jie ieškojo XIV a. per Juodąją mirtį (marą) apleisto Ollethorpo kaimo, kuris, kaip teigiama, buvo netoli dabartinio Spencerių dvaro, liekanų. Šeimai ši žemė priklauso nuo 1508 m., o dabartiniai pastatai pastatyti 1688 m., rašo „The Telegraph“. Princesės Dianos brolis ir dabartinis dvaro savininkas Charlesas Spenceris užsakė kasinėjimus, kad būtų surastas minėtasis kaimas.

Ollethropo kaimo egzistavimas užfiksuotas 1086 m. Vilhelmo Užkariautojo, kuris siekė nustatyti, kas jam turi mokėti mokesčius, užsakymu sudarytame sąraše „Domesday Book“. Kai turtingas vilnos pirklys Johnas Spenceris 1508 m. nusipirko valdą, kaimo čia jau nebebuvo.

Kasinėdamas R.Michelis ir jo komanda aptiko šiukšlių krūvą su kriauklėmis, kurios turėjo būti atgabentos iš pajūrio. Rastoje krūvoje taip pat buvo skaldytų ir raižytų akmenų bei elnių ragų.

Neandertaliečių namai

Didžiojoje Britanijoje žmonių giminaičiai gyveno greičiausiai dar prieš pasirodant neandertaliečiams (primename, tai nutiko prieš 400 000 metų). Londono universitetinio koledžo duomenimis, pirmieji homininų (artimiausių žmonių giminaičių ir protėvių) buvimo Didžiojoje Britanijoje įrodymai datuojami 850 000 metų, o juos sudaro Norfolke rasti akmeniniai artefaktai. Atrodo, kad dauguma homininų pro čia migravo tada, kai klimatas atvėrė sausumos tiltus tarp salos ir žemyninės Europos – bet neandertaliečiai čia pasiliko ir apsigyveno.

Nors neandertaliečiai ilgą laiką buvo įsivaizduojami kaip atsilikę „urviniai žmonės“, archeologai vis dažniau atranda įrodymų, kad jie greičiausiai buvo technologiškai smarkiai pažengę. Jie taip pat galėjo būti ir pirmaisiais Europos menininkais.

R.Michelis sakė, kad archeologų komanda, dirbanti Spencerių valdose, planuoja toliau tirti rastus artefaktus ir tęsti Ollethorpo kaimo paieškas.

„Mūsų atlikti geofiziniai vietovės tyrimai atskleidė daug įdomių sričių, kurias verta toliau tyrinėti, – sakė mokslininkas . – Althorpas gali labai gerai papasakoti visą Didžiosios Britanijos apgyvendinimo istoriją, nuo pirmųjų žmonių gyvenviečių iki pat HS2 [planuojamos greitojo geležinkelio linijos], kuri drieksis netoli šios valdos“.

Parengta pagal „Live Science“.