Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Iš viso savo būstinėje Ukrainoje Hitleris praleido 138 dienas: nuo 1942 metų liepos iki spalio, ir 1943 metų vasario-kovo ir rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Būtent čia buvo priimti lemtingi sprendimai pulti Stalingradą, Kaukazą ir Kurską, kurie galiausiai nulėmė Antrojo pasaulinio karo baigtį. Kai 1943 m. rugsėjį Raudonoji armija pradėjo kirsti Dniepro upę, Hitleris paliko „Werwolf“. Bunkeris buvo perduotas Vokietijos Pietų armijos grupės vadui feldmaršalui Erichui fon Manšteinui, kuris jame išbuvo iki metų pabaigos. 1944 m. kovą kompleksas buvo susprogdintas. „Bärenhöhle“ būstinė, Rusijos SFSR, 1941 m. lapkričio mėn. ir 1943 m. kovo mėn.Kuklesnio dydžio „Bärenhöhle“ (Meškos guolis) vadavietėje, Smolenske, Hitleris lankėsi tik du kartus: 1941 m. lapkritį ir 1943 m. kovo 13 d. Mažai žinomas faktas, kad to kovo mėnesio vizito metu vienas iš sąmokslo prieš fiurerį dalyvių, majoras generolas Henningas von Treskowas į fiurerio lėktuvą įdėjo bombą, tačiau sprogstamasis įtaisas sugedo. Didžiąją laiko dalį „Bärenhöhle“ naudojo armijos grupės centro vadovybė. 1943 metų rudenį, likus mėnesiui iki sovietų kariuomenės atvykimo, jis buvo apleistas, bet kažkodėl nesusprogdintas. Iškart po Smolensko išvadavimo ten atvykę NKVD specialieji daliniai užėmė bunkerį ir užbetonavo įėjimus. Okupuotose sovietinėse teritorijose, be „Werwolf“ ir „Bärenhöhle“, prie Pskovo buvo ir „Wasserburgo“ (Vandens pilies) bunkeris. Hitleris niekada jame nesilankė ir juo naudojosi tik vokiečių karinė vadovybė.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|