Kaip prasidėjo 30 metų trukęs karas Šiaurės Airijoje, nusinešęs tūkstančių žmonių gyvybes bei tvoromis padalinęs katalikus ir protestantus (Foto, Video)

1969: Bogside mūšis

Kai kurie istorikai tikrąją neramumų pradžią sieja su 1969 m. rugpjūčio įvykiais, kai lojalistų paradas Deryje sukėlė tris dienas trukusias riaušes ir smurtines represijas.

Visoje Šiaurės Airijoje lojalistų grupės reguliariai rengdavo paradus, skirtas pažymėti XVII a. protestantų karinėms pergalėms. Deryje vietinis protestantų skyrius buvo žinomas kaip „Apprentice Boys“. Jie rugpjūčio 12 d. planavo patriotinį paradą, kuris driekėsi pro katalikišką miesto dalį, vadinamą Bogside.

Vietiniai Bogside katalikai „Bogsiders“ į „Apprentice Boys“ paradą žiūrėjo kaip į tiesioginę provokaciją ir ruošėsi žiauriai konfrontacijai, užtvėrė gatves ir ruošė Molotovo kokteilius. Kaip ir tikėtasi, nacionalistai „Bogsiders“ susirėmė su paradui besirengiančiais „Apprentice Boys“, o RUC pareigūnai atskubėjo numalšinti riaušių. Jie sulaukė žiauraus pasipriešinimo iš „Bogsiders“, kurie mėtė akmenis ir Molotovo kokteilius.

„Bogsaido mūšis“ siautėjo tris dienas, tačiau didžiausia žala buvo padaryta Belfaste, kur lojalistų minios, padedamos policijos rėmėjų, katalikų rajonuose sudegino 1500 namų.

Rugpjūčio 14 dieną priblokštas Šiaurės Airijos ministras pirmininkas paragino Didžiosios Britanijos vyriausybę atsiųsti karius tvarkai atkurti. Tai buvo dešimtmečius trukusio britų kariuomenės dislokavimo Šiaurės Airijoje pradžia.

„Kruvinasis sekmadienis“ ir 30 metų sektantiško smurto

Iš pradžių katalikų nacionalistai Didžiosios Britanijos karius sveikino kaip potencialius gynėjus, tačiau netrukus kariuomenė pradėjo prieštaringą „internavimo be teismo“ politiką, po kurios šimtai įtariamų IRA narių buvo suimti ir įkalinti be tinkamo teismo proceso.

1972 m. sausio 30 d. katalikų nacionalistai Deryje surengė eitynes, protestuodami prieš Didžiosios Britanijos internavimo politiką, tačiau buvo iškviesta kariuomenė, kad juos išvaikytų. Kai protestuotojai neišsiskirstė, kariai atidengė ugnį guminėmis kulkomis, o vėliau – koviniais šoviniais. Per tragediją, vadinamą „kruvinuoju sekmadieniu“, žuvo 13 protestuotojų, o 17 buvo sužeista.

Šie įvykiai įkvėpė garsią airų roko grupės U2 dainą „Sunday Bloody Sunday“, išleistą 1983 metais.

Aštuntajame, devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose Šiaurės Airija patyrė daugybę automobilių sprogdinimų ir sektantiškų išpuolių, kuriuos įvykdė abiejų pusių sukarintos grupės, tokios kaip Laikinoji IRA ir Ulsterio savanorių pajėgos. Tarp žuvusiųjų buvo šimtai civilių.

Neramumai baigėsi, bent jau oficialiai, 1998 m. pasirašius Didžiojo penktadienio susitarimą, kuris sukūrė politinės valdžios pasidalijimo sistemą ir dešimtmečius trukusio smurto pabaigą. Šiaurės Airijos miestuose išdygo fizinės tvoros, atskyrusios katalikų ir protestantų gyvenamus rajonus.