Jungtinėje Karalystėje gyvenančio ūkininko kieme – stulbinantis radinys: po žeme aptiko prabangių Romos imperijos laikų rūmų liekanas ir mozaiką

„Pastebėjau šias keraminių dirbinių šukes, austrių kriauklių gabalėlius ir to, kas, kaip vėliau paaiškėjo, buvo romėnų rūmų stogo čerpės, duženas“, – duodamas interviu vienam iš Jungtinės karalystės laikraščių pasakojo Jimas Irvine‘as, ūkininko Briano Nayloro sūnus.

Minėtus artefaktus J. Irvine‘as surado 2020-ųjų vasarą, kai pats kartu su žmona ir dukterimis kaip niekur nieko vaikštinėjo po ūkį Ratlando grafystėje, rašoma portale livescience.com. Gryno smalsumo vedinas vyras pasižiūrėjo, kaip toji vieta atrodo programoje „Google Earth“, ir pamatė akivaizdžią žymę laukuose, kurios nebuvo pastebėję ištisus dešimtmečius ūkio žemę dirbę jo giminaičiai.

Susisiekę su vietos muziejumi, J. Irvine‘as kartu su tėvu sugrįžo į jau minėtą lauką su kastuvais ir ėmė kasti žemę toje vietoje, kurioje buvo pastebėję tarsi kažkokią ribą žyminčią liniją. Neilgai trukus jie iškasė kelias nuo senumo parudusias raudonas plyteles, iš kurių buvo sudėliota dar giliau esanti mozaika.

„Kadangi pastebėjau tą žymę, žinojau, kad vis tiek pavyks kažką surasti. Maniau, kad tai bus kokios nors sienos viršus. Jokiu būdu nesitikėjau, kad pavyks aptikti mozaiką, o juolab tokią ypatinga kaip šita, – patikino J. Irvine‘as jį kalbinusį žurnalistą. – Žinojau, kad kasti turime labai atsargiai. Po poros valandų tapo akivaizdu, kad metas kviesti specialistus.“

Atvykusi ekspertų grupė tuojau pat ėmėsi kasinėjimų. Specialistų komandą sudarė archeologai iš Lesteršyro grafystės tarybos, Lesteršyro universiteto Archeologijos ir senovės istorijos mokyklos dėstytojai bei studentai ir britų vyriausybės atstovai. Akciją finansavo Skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamentas.

Per pastaruosius metus archeologų komanda atidengė ne tik visą mozaiką, kurios fragmentą pavyko atkasti J. Irvine‘o šeimos nariams, bet ir daugybę aplinkinių statinių fragmentų. Rastos liekanos galėjo priklausyti ūkio pastatams, gal net pirčių kompleksui. Mokslininkai nustatė, kad kitados toje vietoje stovėjęs erdvus namas gyvenamas galėjo būti III–IV a.

Atidengta mozaika yra maždaug 11 metrų ilgio ir 7 metrų pločio. Meno kūrinys vaizduoja sceną iš Homero „Iliados“, kurioje graikų didvyris Achilas kovoja su Trojos princu Hektoru pačioje Trojos karo pabaigoje. Labai seniai sudėliota mozaika iš pat pradžių veikiausiai atliko valgomojo arba pramogoms skirtos erdvės grindų paskirtį, tačiau tam tikri įskilimai ir ugnies pėdsakai leidžia spėti, kad vėliau tos patalpos paskirtis pasikeitė.

Kasinėjant mozaikos buvimo vietą pavyko aptikti ir kitados čia palaidotų žmonių palaikų. Archeologai mano, kad kapavietės atsirado praėjus nemažai laiko nuo tada, kai pastatu dar buvo naudojamasi.

„Nekyla abejonių, kad taip pati įspūdingiausia per praėjusį šimtmetį Jungtinėje Karalystėje aptikta Romos laikų mozaika, – pareiškė kasinėjimo projektui vadovavęs Lesteršyro universiteto archeologijos skyriaus direktoriaus pavaduotojas Johnas Thomasas. – Labai reikšminga ir tai, kad pavyko nustatyti platesnį artefakto kontekstą – aplinkinius kompleksui priklausiusius pastatus. Per ankstesnius kasinėjimus pavykdavo tik iš dalies atkurti bendrą gyvenamųjų pastatų vaizdą, o šis pavyzdys yra kur kas iškalbingesnis.“