Kodėl pramonės revoliucija prasidėjo Didžiojoje Britanijoje, o ne kitoje valstybėje, pavyzdžiui, Vokietijoje? Tam iškelta egzotiška teorija (Foto, Video)

Kaip teigia autoriai, „įtraukiančios ekonominės institucijos yra tos, kurios leidžia ir skatina didelei masei žmonių dalyvauti ekonominėje veikloje, kuri geriausiai išnaudoja jų talentus ir įgūdžius“.

Tačiau tai buvo pasiekta ir sumokėta per kraują ir politines kovas – kaip ir daugelis monumentalių įvykių žmonijos istorijoje.

Kodėl 1750-aisiais Didžiojoje Britanijoje prasidėjo pramonės revoliucija?

Nors įtraukiųjų institucijų kūrimas buvo gyvybiškai svarbus leidžiant įvykti pramonės revoliucijai, tai nebuvo vien tik tai. Įtraukiančios institucijos yra tos, kurios „suteikia lygias teises ir teises ir sudaro lygias galimybes, balsą ir prieigą prie išteklių bei paslaugų. Paprastai jos yra pagrįstos universalumo, nediskriminavimo arba tikslinių veiksmų principais".

Kiti veiksniai taip pat atliko savo vaidmenį. Prisidėjo ir Anglijos žemės ūkio revoliucija, kuri apėmė perėjimą prie didelio derlingumo, sėjomainos, miškų kirtimo ir kitų naujų žemės ūkio metodų, kurie leido pagaminti maisto perteklių, kuris lėmė didžiulį populiacijos augimą.

Gyventojų skaičiaus augimas lėmė darbo jėgos perteklių, kuris buvo traukiamas į didesnius gyventojų centrus ieškant darbo ir turto. Dėl ankstesnių pokyčių bankai tapo labiau įtraukiančiomis institucijomis, nes skolindavo pinigus ne aristokratijoms, o pirkliams ir verslininkams, kad jie galėtų kurti naujas technologijas ir įmones, kurių jie anksčiau negalėjo sau leisti.

Svarbu tai, kad teisinė valstybė ir didesnės nuosavybės teisės, iš dalies kylančios dėl valdžios perkėlimo nuo monarcho į parlamentą, taip pat skatino investicijas ir rizikos prisiėmimą. Didelės, kapitalo ištroškusios struktūros, tokios kaip gamyklos, dabar galėjo būti statomos kredituojant.

Maždaug tuo metu patentų išdavimas taip pat buvo įformintas teisiškai įpareigojančia sistema. Tai dar labiau padidino investuotojų ir išradėjų pasitikėjimą.

Didžioji Britanija taip pat turėjo daug anglies, geležies ir kitų išteklių santykinai mažoje teritorijoje, o tai padėjo pradėti pramonės revoliuciją. Auganti kolonijinė imperija taip pat suteikė paruoštą (ir uždarą) prekių pertekliaus rinką, suteikdama tolesnį postūmį verslininkams ir naujiems pramonininkams.

Pirmieji pokyčiai įvyko medvilnės pramonėje, kai buvo sukurtas garo variklis mašinoms varyti ir audimo staklės, o tai nepaprastai pagreitino audinių gamybą. Labai greitai kitas pramonės šakas pasiekė industrializacija.

Pramonės revoliucija buvo vienas svarbiausių ir transformuojančių laikotarpių žmonijos istorijoje. Ar gerai, ar blogai, šiuolaikinis pasaulis tiesiog neegzistuotų be įvykių, padėjusių jam pamatus ir jo pasekmes.

Galbūt, tik galbūt, jei Didžiosios Britanijos istorija būtų ėjusi daugiau lygiagrečiai su žemyninės Europos istorija, kur monarchijos turėjo daugiau galios ilgiau, pramonės revoliucija būtų įvykusi daug vėliau, prasidėjusi kitoje vietoje arba net neįvykusi. Bet, žinoma, kaip ir bet kokios diskusijos apie alternatyvias istorijas, mes niekada to nesužinosime.