Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Iš pradžių degalai būdavo parduodami kibirais ar dideliuose buteliuose krautuvėlėse arba vaistinėse. Pirmosios degalinės buvo maži namukai, šalia laikytos statinės su degalais, kurie buvo pumpuojami rankiniu siurbliu. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Pirmąja pasaulyje degaline galima vadinti Vyslocho miestelio vaistinę Badeno-Viurtembergo žemėje Vokietijoje. XIX a. pabaigoje benzinas vaistinėse buvo parduodamas kaip valymo priemonė. 1888 m. į šią vaistinę įsipilti degalų užsuko Bertha Benz, vokiečių inžinieriaus Karlo Benzo, sukūrusio vieną pirmųjų automobilių, žmona. Vyro bendrovės gamintu automobiliu ponia Benz iš Manheimo keliavo į Pforcheimą – ji buvo pirmoji, kuri automobiliu įveikė tokį didelį atstumą – apie 106 km. Pakeliui ne kartą teko sustoti vaistinėse pasipildyti degalų. 1905 m. Sent Luise Jungtinėse Valstijose pastatyta pirmoji pasaulyje degalinė, po dvejų metų Sietlo mieste Vašingtono valstijoje – antroji. Didėjant automobilių skaičiui degalinės ėmė konkuruoti. Reikėjo sugalvoti būdų, kaip privilioti vairuotojus. Lengvai įsimenami pavadinimai, reklama, papildomos paslaugos – visa tai buvo pasitelkta kovai su konkurentais. Praėjusio šimtmečio 3-iajame dešimtmetyje degalinių kolonėlėse pradėti naudoti mechaniniai dozatoriai, o dar po dešimtmečio – elektriniai. Dabar vairuotojai automatinėse degalinėse sugaišta mažiausiai laiko – patys įsipila degalų ir pasirinkę mokėjimo būdą čia pat susimoka. Tarpukariu mūsų šalyje benzino buvo galima nusipirkti vaistinėse ir žydų krautuvėlėse. 1938 m. laikraštyje „Darbininkas“ parašyta, kad vaistinėse tuo metu už benziną reikėdavo mokėti daugiau nei žydų krautuvėje – du litus už litrą. |