Kiek istoriškai tiksli yra labiausiai parodijuota garsioji filmo „Downfall“ fiurerio bunkerio scena? Štai ką sako patys liudininkai (Foto, Video)

Traudl Junge fiurerio bunkeryje gėrė kavą virtuvėje su kitomis sekretorėmis. Ji visą dieną girdėjo šūvius ir svarstė, ar tai buvo Steinerio puolimas. Ji išgirdo konferencijų salėje triuškmingus ir tylius balsus, o susirinkimui pasibaigus karininkai išėjo „išbalusiais akmeniniais veidais“, o Hitleris atrodė „kaip savo mirties kaukė“. Hitleris pasakė sekretorėms, kad viskas prarasta ir joms reikia išvykti, bet visos atsisakė.

Kolleris taip pat nedalyvavo susirinkime, bet jo atsiminimai „Paskutinis mėnuo“ leidžia susieti kai kuriuos įvykius iš jo pasakojimų apie telefono pokalbius su Hitleriu balandžio 20, 21 ir 22 dienomis. Jis taip pat pasirodo filme „Downfall“ kaip antraplanis veikėjas, kalbantis su Hitleriu telefonu.

Vienas iš išsamiausių susirinkimo pranešimų yra Vermachto štabo karininko Berndo Freitago fon Loringhoveno. Jis rašo:

„Krebsas buvo priverstas pripažinti, kad ilgai lauktas Felikso Steinerio vadovaujamo SS korpuso puolimas neįvyko. Reicho sostinės apsupimas ir žlugimas buvo neišvengiami. Kurį laiką patylėjęs, akis įsmeigęs į žemėlapį, fiureris nutraukė tylą, liepdamas visiems išeiti iš kambario, išskyrus Krebsą, Jodlą, Keitelį, Burgdorfą ir Bormanną. Tada jis žiauriai užsipuolė visą pasaulį, visus tuos, kuriais pasitikėjo ir jį išdavė, visų pirma vyriausiosios vadovybės pareigūnus. Jis pirmą kartą su ašaromis prisipažino, kad karas pralaimėtas, bet jis pasiliks Berlyne ir vadovaus miesto gynybai ir baigs savo gyvenimą, negu pateks į priešo rankas.“

Anot Loringhoveno, tai buvo Martinas Bormannas, Hitlerio privatus sekretorius, kuris gynė karių garbę ir pasakė Hitleriui, kad jie darė viską, ką galėjo. Tai nustebino, nes Bormannas turėjo prastus santykius su kariuomenės vadais. Tada generolai bandė įtikinti Hitlerį bėgti, bet jis atsisakė.

Keitelis, vienas iš susirinkimo dalyvių, parašė atsiminimus prieš mirties bausmę 1946 m. spalį, tačiau jo pasakojimas yra vienas iš neišsamiausių. Galbūt tai nenuostabu, nes jis buvo vienas iš Hitlerio protrūkio taikinių. Keitelis neužsiminė apie tai, kad Hitleris beveik visus išvarė iš kambario ir pasiuto. Krebsas apibūdino karinę situaciją aplink Berlyną, generolai maldavo Hitlerį išvykti, bet jis atsisakė. Keitelis rašė, kad „Jodlas susirinkimą surengė kiek įmanoma trumpiau“, nors visi kiti liudininkai pasakoja, kad jis tęsėsi iki vakaro.

Išvada

Mes tiksliai nežinome, kas atsitiko fiurerbunkeryje 1945 m. balandžio 22 d. popietę, nes liudininkų pasakojimai yra neišsamūs ir kartais prieštarauja vienas kitam. Jie nesutaria, kas dalyvavo, kiek laiko truko Hitlerio tirada ir kaip reagavo generolai. Tačiau tai nenuostabu, nes daugelis liudininkų savo pasakojimus rašė praėjus nemažai laiko po aptariamų įvykių.

Vis dėlto jie iš esmės sutampa su pagrindiniais įvykiais. Visų pirma, esminis momentas, kai Hitleris pagaliau pripažino, kad karas pralaimėtas, bet nusprendė likti Berlyne. Tai, kaip scena vyksta „Downfall“, yra visiškai tikėtina į tai, kas vyko realybėje. Berndo Eichingerio ir kitų rašytojų atlikti tyrimai rodomi galutiniame filme.