Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Istorija ir archeologija |
Vienas iš esesininkų, lenkiškai kalbantis Karlas Hornackas, griebė mikrofoną ir sušuko: „Uwage! Tu Gliwice. Rozglosnia znajduje sie w rekach Polskich. (Dėmesio! Tai Glivicė. Transliavimo stotis yra lenkų rankose.) Hornackas ir toliau kalbėjo pranešimą prieš vokiečius, bet vienas iš inžinierių vogčiomis išjungė jungiklį ir perdavimas nutrūko. Tačiau pirmųjų devynių žodžių, nuskambėjusių per eterį, pakako, kad prasidėtų kataklizminė įvykių grandinė.
Prieš išeidami iš radijo stoties esesininkai nušovė Franciszeką Honioką ir paliko jo kūną. Kitą rytą kalbėdamas Reichstage Hitleris apkaltino Lenkiją smurto kurstymu, nurodydamas net dvidešimt vieną agresijos aktą prieš vokiečius, kuriuos visus iš tikrųjų surengė SS. „Nebegaliu rasti jokio noro iš Lenkijos vyriausybės vesti su mumis rimtas derybas“, – vokiečiams kalbėjo Hitleris. „Todėl aš nusprendžiau kalbėti su Lenkija ta pačia kalba, kurią Lenkija jau keletą mėnesių taikė mūsų atžvilgiu“, – pareiškė jis.
Išsami informacija apie Gliwice incidentą pirmą kartą išaiškėjo per Niurnbergo teismą, iškart po karo, tačiau, visi faktai buvo atskleisti tik 1958 m. kai britų rašytojas Comer Clarke susekė Alfredą Naujocksą Hamburge, kuris mirė po dvejų metų. Glivicės radijo bokštas, pastatytas 1934 metais – aukščiausia medinė konstrukcija Europoje (118 m aukščio) – vis dar stovi, nors stotis jau seniai nebeegzistuoja. Dabar jos pastate yra muziejus, skirtas šiam įvykiui. Masyviame mediniame bokšte dabar yra įrengtos antenos mobiliųjų telefonų paslaugoms ir FM transliacijai. Pats miestas dabar priklauso Lenkijai.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|